CūḷadhammasamādānasuttaMažoji sutta apie užsiėmimą Dhammos praktiką
Evaṁ me sutaṁ—
evaṁ me → evamme (th) | evaṁ me → evam-me (pts)Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme.Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi:Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti.
bhikkhavoti → bhikkhavo ti (pts)„Vienuoliai!“
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ.
bhadanteti → bhadante ti (pts)„Taip, Garbusis,“ – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca:
etadavoca → etad-avoca (pts)Palaimintasis štai ką pasakė:
“cattārimāni, bhikkhave, dhammasamādānāni.
cattārimāni → cattār imāni (pts)„Vienuoliai, yra šie keturi būdai imtis Dhammos praktikos.
Katamāni cattāri?Kokie keturi?
Atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ;
dukkhavipākaṁ → dukkha vipākaṁ (bjt)Esti būdas imtis Dhammos praktikos malonus dabar, bet ateity nešantis skausmą;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ;
paccuppannadukkhañceva āyatiñca → paccuppannadukkhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)esti būdas imtis Dhammos praktikos skausmingas ir dabar, ir ateity nešantis skausmą;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ;esti būdas imtis Dhammos praktikos skausmingas dabar, bet ateity nešantis laimę;
atthi, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ.
paccuppannasukhañceva āyatiñca → paccuppannasukhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)esti būdas imtis Dhammos praktikos malonus ir dabar, ir ateity nešantis laimę.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ?
katamañca → katamañ-ca (pts)Ir koks, vienuoliai, yra malonus dabar, bet ateity nešantis skausmą būdas imtis Dhammos praktikos?
Santi, bhikkhave, eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino:Esti, vienuoliai, atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų:
‘natthi kāmesu doso’ti.
natthi → na-tthi (pts) | dosoti → doso ti (pts)„Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti.
pātavyataṁ → pātabyataṁ (bj: machasaṁ, syā, PTS)Jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kho moḷibaddhāhi paribbājikāhi paricārenti.
moḷibaddhāhi → molibandhāhi (sya-all); moḷibandhāhi (km, mr); molibaddhāhi (pts1ed) | moḷibaddhāhi → molibaddhāhi (pts) | moḷibaddhāhi → te moḷibandhāhi (bj: syā) | moḷibaddhāhi → moḷibandhāhi (cck: syā. kaṁ. ka.)Jie klajoja su susirišusiomis plaukus į kuokštą atsiskyrėlėmis ir
Te evamāhaṁsu:
evamāhaṁsu → evam-āhaṁsu (pts)sako:
‘kiṁsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti?
paññapenti → paññāpenti (bj, sya-all, pts) | paññāpenti → paññapenti (bj: machasaṁ) | kiṁsu → kiṁ su (pts) | pahānamāhaṁsu → pahānam-āhaṁsu (pts)„Na tikrai, kokius juslinių malonumų ateities pavojus matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėję apie juslinių malonumų palikimą ir aiškinę visišką juslinių malonumų supratimą?
Sukho imissā paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti.
pātabyataṁ → pātavyataṁ (bjt) | samphassoti → samphasso ti (pts)Malonus šios atsiskyrėlės jaunos, liaunos, švelniaplaukės rankos prisilietimas!“ Ir jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjitvā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti.
upapajjanti → uppajjanti (bj: sī.væa) | paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th) | paraṁ maraṇā → param-maraṇā (pts)Pasinėrę į gardžiavimąsi jusliniais malonumais, po kūno žūties, po mirties jie atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti.
tibbā kharā → tippā (bj, sya-all, pts) | vedayanti → vediyanti (bj, sya-all, pts) | tippā → tibbā kharā (bj: machasaṁ)Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius.
Te evamāhaṁsu:(Tuomet) jie sako:
‘idaṁ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti, ime hi mayaṁ kāmahetu kāmanidānaṁ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti.
paññapenti ime hi → paññāpenti imehi (bj) | kāmanidānaṁ → kāmanidānā (bj) | tibbā kharā → tippā (bj, sya-all, pts) | vedayāmāti → vediyāmāti (bj, sya-all) | paññapenti → paññāpenti (sya-all, pts) | imehi → kāmehi (bj: sī.avi) | pahānamāhaṁsu → pahānam-āhaṁsu (pts)„Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, kuriuos matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėję apie juslinių malonumų palikimą ir aiškinę visišką juslinių malonumų supratimą. Juk šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius mes patiriame dėl juslinių malonumų, jusliniai malonumai yra jų šaltinis.“
Seyyathāpi, bhikkhave, gimhānaṁ pacchime māse māluvāsipāṭikā phaleyya.
seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip jei paskutinį karštojo sezono mėnesį, apyvaisis vijoklis būtų subrandinęs vaisius.
Atha kho taṁ, bhikkhave, māluvābījaṁ aññatarasmiṁ sālamūle nipateyya.
māluvābījaṁ → māluvāvījaṁ (sya-all)Ir štai to vijoklio sėkla nukristų po vienu salmedžiu.
Atha kho, bhikkhave, yā tasmiṁ sāle adhivatthā devatā sā bhītā saṁviggā santāsaṁ āpajjeyya.
saṁviggā → ubbiggā (sya-all)Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, išsigąstų, sunerimtų, pradėtų drebėti iš baimės.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāseyyuṁ:
osadhitiṇavanappatīsu → osadhitiṇavanaspatīsu (bj); osadhitiṇavanaspatisu (pts) | osadhitiṇavanaspatīsu → osadhitiṇavanappatīsu (bj: machasaṁ) | osadhitiṇavanappatīsu → osadhi tiṇa vanappatīsu (th)Bet susieję, susirinkę tos dievybės draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių ir vaistinių augalų dievybės ramintų jį:
‘mā bhavaṁ bhāyi, mā bhavaṁ bhāyi;„Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok!
appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ, abījaṁ vā panassā’ti.
uṭṭhaheyyuṁ → udrabheyyuṁ (bj, pts1ed, mr); udraheyyuṁ (si) | davaḍāho → vanadāho (mr) | mago → migo (sya-all); godhā (mr) | appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ → appevanāmetaṁ māluvāvījaṁ (sya-all) | abījaṁ → avījaṁ (sya-all) | uṭṭhaheyyuṁ → udrabheyyuṁ (pts) | vā → migo (bj: syā, sī.avi) | davaḍāho → vanadāho (bj: machasaṁ) | udrabheyyuṁ → udāheyyuṁ (bj: sī.avi) | gileyya → moro vā gileyya, godhā vā khādeyya (cck: ka.) | davaḍāho → vanadāho (cck: ka.) | uṭṭhaheyyuṁ → udrabheyyuṁ (cck: sī. pī. ka.) | māluvābījaṁ → māluvā bījaṁ (bjt) | appeva nāmetaṁ → app-eva nām etaṁ (pts) | panassāti → pan assāti (pts)Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“
Atha kho taṁ, bhikkhave, māluvābījaṁ neva moro gileyya, na mago khādeyya, na davaḍāho ḍaheyya, na vanakammikā uddhareyyuṁ, na upacikā uṭṭhaheyyuṁ, bījañca panassa taṁ pāvussakena meghena abhippavuṭṭhaṁ sammadeva viruheyya.
uṭṭhaheyyuṁ bījañca → udrabheyyuṁ bījaṁva (bj) | abhippavuṭṭhaṁ → abhippavaṭṭhaṁ (bj); abhivuṭṭhaṁ (sya-all); abhippavaṭṭaṁ (pts) | viruheyya → virūḷheyya (bj); virūheyya (sya-all) | māluvābījaṁ → māluvāvījaṁ (sya-all) | mago → migo (sya-all) | bījañca → vījañca (sya-all) | uṭṭhaheyyuṁ bījañca panassa → udrabheyyuṁ bījaṁ pan assa (pts) | viruheyya sāssa → virūheyya sā ssa (pts) | bījaṁva → bījaṁ (bj: machasaṁ); bījañca (bj: syā); bījaṁ vā (bj: sī.væa) | neva → n eva (pts) | abhippavuṭṭhaṁ sammadeva viruheyya → abhippavaṭṭaṁ samma-d-eva virūheyya (pts)Ir štai, vienuoliai, tą vijoklio sėklą nei povas sulestų, nei elnias suėstų, nei miško gaisras sudegintų, nei miškininkas išrautų, nei joje įsiveistų termitai, betgi, lietaus sezono lietui palijus, ta sėkla kuo geriausiai sudygtų.
Sāssa māluvālatā taruṇā mudukā lomasā vilambinī, sā taṁ sālaṁ upaniseveyya.
sāssa → sā ssa (pts)Tas vijoklis turėtų ūselius, jaunus, liaunus, švelniaplaukius. Jais jis apkabintų tą salmedį.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya evamassa:
evamassa → evam-assa (pts)Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, taip pagalvotų:
‘kiṁsu nāma te bhonto mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā māluvābīje anāgatabhayaṁ sampassamānā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāsesuṁ:
samassāsesuṁ → samassāseyyuṁ (mr) | osadhitiṇavanappatīsu → osadhitiṇavanaspatīsu (bj); osadhitiṇavanaspatisu (pts) | māluvābīje → māluvāvīje (sya-all) | samassāsesuṁ → samassāseyyuṁ (cck: ka.) | osadhitiṇavanappatīsu → osadhi tiṇa vanappatīsu (th) | kiṁsu → kiṁ su (pts)„Na tikrai, kokius būsimus pavojus matė gerbiami draugai, artimieji, giminės, sodų, miškų, medžių ir vaistinių augalų dievybės, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane ramino:
“mā bhavaṁ bhāyi mā bhavaṁ bhāyi,„Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok!
appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ, abījaṁ vā panassā”ti;
uṭṭhaheyyuṁ → udrabheyyuṁ (bj, pts) | appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ → appevanāmetaṁ māluvāvījaṁ (sya-all) | mago → migo (sya-all) | abījaṁ → avījaṁ (sya-all) | panassāti → panassā ti (ms2005) | appeva nāmetaṁ → app-eva nām etaṁ (pts) | panassāti → pan assāti (pts)Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga“?
sukho imissā māluvālatāya taruṇāya mudukāya lomasāya vilambiniyā samphasso’ti.
samphassoti → samphasso ti (pts)Malonus yra šio vijoklio jaunu, liaunu, švelniaplaukių ūselių prisilietimas!“
Sā taṁ sālaṁ anuparihareyya.
anuparihareyya → anuparivāreyya (sya-all) | anuparivāreyya → anuparihareyya (sya-all: sī. yu.)Vijoklis apvytų tą salmedį.
Sā taṁ sālaṁ anupariharitvā upari viṭabhiṁ kareyya.
viṭabhiṁ → viṭapaṁ (aṭṭha.) | anupariharitvā upari viṭabhiṁ kareyya → anuparivāretvā (sya-all) | viṭabhiṁ → viṭapaṁ (cck: syā. ṭṭha.)Apvijęs jį, iš viršaus nuleistų ataugas.
Upari viṭabhiṁ karitvā oghanaṁ janeyya.
oghanaṁ janeyya → (sya-all)Iš viršaus nuleidęs ataugas, visiškai apdengtų.
Oghanaṁ janetvā ye tassa sālassa mahantā mahantā khandhā te padāleyya.Apdengtos, visos to salmedžio didžiausios šakos perskeltų.
Atha kho, bhikkhave, tasmiṁ sāle adhivatthāya devatāya evamassa:
evamassa → evam-assa (pts)Tuomet dievybė, gyvenanti tame salmedyje, taip pagalvotų:
‘idaṁ kho te bhonto mittāmaccā ñātisālohitā ārāmadevatā vanadevatā rukkhadevatā osadhitiṇavanappatīsu adhivatthā devatā māluvābīje anāgatabhayaṁ sampassamānā saṅgamma samāgamma evaṁ samassāsesuṁ:
māluvābīje → māluvāvīje (sya-all) | osadhitiṇavanappatīsu → osadhitiṇavanaspatisu (pts) | samassāsesuṁ → samassāseyyuṁ (cck: ka.) | osadhitiṇavanappatīsu → osadhi tiṇa vanappatīsu (th)„Štai tie gerbiamų draugų, artimųjų, giminių, sodų, miškų, medžių dievybių, vaistinių augalų dievybių matyti būsimi pavojai, dėl kurių susieję, susirinkę, jie mane ramino:
“mā bhavaṁ bhāyi mā bhavaṁ bhāyi, appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ moro vā gileyya, mago vā khādeyya, davaḍāho vā ḍaheyya, vanakammikā vā uddhareyyuṁ, upacikā vā uṭṭhaheyyuṁ abījaṁ vā panassā”ti.
uṭṭhaheyyuṁ → udrabheyyuṁ (bj) | appeva nāmetaṁ māluvābījaṁ → appevanāmetaṁ māluvāvījaṁ (sya-all) | mago → migo (sya-all) | abījaṁ → avījaṁ (sya-all) | panassāti → panassā ti (ms2005) | appeva nāmetaṁ → app-eva nām etaṁ (pts) | panassāti → pan assāti (pts)„Gerbiamas, nebijok, gerbiamas nebijok! Visai gali būti, kad šią vijoklio sėklą sules povas, ar suės elnias, ar miško gaisras sudegins, ar miškininkas išraus, ar joje įsiveis termitai, arba, galbūt, ji išvis nevaisinga.“
Yañcāhaṁ māluvābījahetu dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmī’ti.
Yañcāhaṁ → svāhaṁ (sya-all, km); yaṁ vāhaṁ (mr) | tibbā kharā → tippā (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all, pts) | yañcāhaṁ māluvābījahetu → svāhaṁ māluvāvījahetu (sya-all) | Yañcāhaṁ → yaṁ vāhaṁ (cck: ka.); svāhaṁ (cck: syā. kaṁ.) | yañcāhaṁ → yañ-cāhaṁ (pts)Šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius patiriu dėl vijoklio sėklos.“
Evameva kho, bhikkhave, santi eke samaṇabrāhmaṇā evaṁvādino evaṁdiṭṭhino ‘natthi kāmesu doso’ti.
samaṇabrāhmaṇā → samaṇa brāhmaṇā (bjt) | evameva → evam-eva (pts) | natthi → na-tthi (pts) | dosoti → doso ti (pts)Lygiai gi, vienuoliai, taip, esti atsiskyrėlių ir brahmanų, kurie laikosi tokio mokymo, tokių pažiūrų: „Jusliniuose malonumuose nėra nieko blogo.“
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti.
pātabyataṁ → pātavyataṁ (bjt)Jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te moḷibaddhāhi paribbājikāhi paricārenti.
moḷibaddhāhi → kho molibandhāhi (sya-all); molibaddhāhi (pts)Jie klajoja su, susirišusiomis plaukus į kuokštą atsiskyrėlėmis ir
Te evamāhaṁsu:
evamāhaṁsu → evam-āhaṁsu (pts)sako:
‘kiṁsu nāma te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti?
paññapenti → paññāpenti (bj, sya-all, pts) | kiṁsu → kiṁ su (bjt, pts) | pahānamāhaṁsu → pahānam-āhaṁsu (pts)„Na tikrai, kokius juslinių malonumų ateities pavojus matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėję apie juslinių malonumų palikimą ir aiškinę visišką juslinių malonumų supratimą?
Sukho imissā paribbājikāya taruṇāya mudukāya lomasāya bāhāya samphasso’ti.
samphassoti → samphasso ti (pts)Malonus yra šios atsiskyrėlės jaunos, liaunos, švelniaplaukės rankos prisilietimas!“
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjanti.
pātabyataṁ → pātavyataṁ (bjt)Ir jie pasineria į gardžiavimąsi jusliniais malonumais.
Te kāmesu pātabyataṁ āpajjitvā kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjanti.
pātabyataṁ → pātavyataṁ (bjt) | paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th, pts)Pasinėrę į gardžiavimąsi jusliniais malonumais, po kūno žūties, po mirties jie atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Te tattha dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayanti.
tibbā kharā → tippā (bj, sya-all, pts) | vedayanti → vediyanti (bj, sya-all, pts)Ten jie patiria skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius.
Te evamāhaṁsu:
te → te tattha (sya-all)(Tuomet) jie sako:
‘idaṁ kho te bhonto samaṇabrāhmaṇā kāmesu anāgatabhayaṁ sampassamānā kāmānaṁ pahānamāhaṁsu, kāmānaṁ pariññaṁ paññapenti.
te → (bj) | paññapenti → paññāpenti (bj, sya-all, pts) | pahānamāhaṁsu → pahānam-āhaṁsu (pts)„Štai tie juslinių malonumų ateities pavojai, kuriuos matė tie gerbiami atsiskyrėliai ir brahmanai kalbėję apie juslinių malonumų palikimą ir aiškinę visišką juslinių malonumų supratimą.
Ime hi mayaṁ kāmahetu kāmanidānaṁ dukkhā tibbā kharā kaṭukā vedanā vedayāmā’ti.
kāmanidānaṁ → kāmanidānā (bj) | tibbā kharā → tippā (bj, sya-all, pts) | vedayāmāti → vediyāmāti (bj, sya-all, pts)Juk šiuos skausmingus, aštrius, šiurkščius, žiaurius pojūčius patiriame dėl juslinių malonumų, jusliniai malonumai yra jų šaltinis.“
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhaṁ āyatiṁ dukkhavipākaṁ.Tai, vienuoliai, vadinama maloniu dabar, bet ateity nešančiu skausmą būdu imtis Dhammos praktikos.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ?
katamañca → katamañ-ca (pts) | paccuppannadukkhañceva āyatiñca → paccuppannadukkhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)Ir koks, vienuoliai, yra skausmingas ir dabar, ir ateity nešantis skausmą būdas imtis Dhammos praktikos?
Idha, bhikkhave, ekacco acelako hoti muttācāro hatthāpalekhano, naehibhaddantiko, natiṭṭhabhaddantiko, nābhihaṭaṁ, na uddissakataṁ, na nimantanaṁ sādiyati,
hatthāpalekhano naehibhaddantiko natiṭṭhabhaddantiko nābhihaṭaṁ → hatthāvalekhano (bj, sya-all) | naehibhaddantiko natiṭṭhabhaddantiko nābhihaṭaṁ → (pts) | uddissakataṁ → ehibhadantiko (pts) | hatthāpalekhano naehibhaddantiko natiṭṭhabhaddantiko nābhihaṭaṁ → hatthāvalekhano na ehibhaddantiko na tiṭṭhabhadantiko na abhihaṭaṁ (bjt) | uddissakataṁ → uddissakaṭaṁ (bjt, pts) | hatthāpalekhano naehibhaddantiko natiṭṭhabhaddantiko nābhihaṭaṁ → hatthāvalekhano na ehibhadantiko na tiṭṭhabhadantiko na abhihataṁ (th) | uddissakataṁ → uddissa kataṁ (th) | naehibhaddantiko natiṭṭhabhaddantiko nābhihaṭaṁ → na ehibhadantiko na tiṭṭhabhadantiko na abhihaṭaṁ (pts) | nimantanaṁ → nimantaṇaṁ (pts)Štai, vienuoliai, kažkas yra nuogas asketas, nepripažįsta elgesio normų, laižo rankas po valgio, neateina kviečiamas, nesustoja stabdomas, atsisako pasiūlyto ar jam paskirto maisto, ar kvietimo pavalgyti,
so na kumbhimukhā paṭiggaṇhāti, na kaḷopimukhā paṭiggaṇhāti, na eḷakamantaraṁ, na daṇḍamantaraṁ, na musalamantaraṁ, na dvinnaṁ bhuñjamānānaṁ, na gabbhiniyā, na pāyamānāya, na purisantaragatāya, na saṅkittīsu, na yattha sā upaṭṭhito hoti, na yattha makkhikā saṇḍasaṇḍacārinī, na macchaṁ, na maṁsaṁ, na suraṁ, na merayaṁ, na thusodakaṁ pivati.
paṭiggaṇhāti → patigaṇhāti (bj, pts) | pivati → pibati (bj, pts) | na → na mūsalantaraṁ na (sya-all) | na musalamantaraṁ → (sya-all) | kumbhimukhā paṭiggaṇhāti → kumbhīmukhā patigaṇhāti (pts) | saṅkittīsu → saṅkittisu (pts)jis nepriima (maisto) iš puodo, prikaistuvio, per slenkstį, per pagalį, per grūstuvą, iš kartu valgančios poros, iš nėščios, iš maitinančios, iš gulinčios su vyru moters, maisto, pagaminto už specialiai aukai surinktas lėšas, iš ten, kur dalina (nemokamą maistą), iš ten, kur spiečiasi musės, nevalgo nei žuvies, nei mėsos, nei geria alų, vyną, ar raugintus gėrimus.
So ekāgāriko vā hoti ekālopiko, dvāgāriko vā hoti dvālopiko …pe… sattāgāriko vā hoti sattālopiko.Jis priima aukas tik iš vienų namų, tik vieną kąsnį, arba tik iš dviejų namų, tik du kąsnius … arba tik iš septynių namų, tik septynis kąsnius.
Ekissāpi dattiyā yāpeti, dvīhipi dattīhi yāpeti … sattahipi dattīhi yāpeti.
ekissāpi → ekissā pi (pts) | dvīhipi → dvīhi pi (pts) | sattahipi → sattahi pi (pts)Gyvena tik viena maisto lėkštute, gyvena tik dvejomis maisto lėkštutėmis… gyvena tik septyniomis maisto lėkštutėmis.
Ekāhikampi āhāraṁ āhāreti, dvīhikampi āhāraṁ āhāreti … sattāhikampi āhāraṁ āhāreti. Iti evarūpaṁ addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto viharati.
dvīhikampi → dvāhikampi (bj) | addhamāsikampi → aḍḍhamāsikaṁpi (sya-all) | ekāhikampi → ekāhikam-pi (pts) | dvīhikampi → dvīhikam-pi (pts) | sattāhikampi → sattāhikam-pi (pts) | addhamāsikampi pariyāyabhattabhojanānuyogamanuyutto → addhamāsikam-pi pariyāyabhattabhojanānuyogam-anuyutto (pts)Valgo kartą per dieną, valgo kas dvi dienas… valgo kas septynias dienas. Tokiu būdu net tik kas antrą savaitę – jis gyvena valgydamas nustatytais laiko tarpais.
So sākabhakkho vā hoti, sāmākabhakkho vā hoti, nīvārabhakkho vā hoti, daddulabhakkho vā hoti, haṭabhakkho vā hoti, kaṇabhakkho vā hoti, ācāmabhakkho vā hoti, piññākabhakkho vā hoti, tiṇabhakkho vā hoti, gomayabhakkho vā hoti, vanamūlaphalāhāro yāpeti pavattaphalabhojī.
vanamūlaphalāhāro → vanamūlaphalāhāro vā (bj) | daddulabhakkho → gaddula (bj: sī.væa)Jis valgo (tik) žalumynus, ar sorų kruopas, ar žalius ryžius, ar nevalytus ryžius, ar vandens salotas, ar ryžių dulkes, ar ryžių nuovirą, ar sezamo miltus, ar žolę, ar karvių mėšlą, ar gyvena vien miško šaknimis ir vaisiais, ar valgo tik nukritusius vaisius.
So sāṇānipi dhāreti, masāṇānipi dhāreti, chavadussānipi dhāreti, paṁsukūlānipi dhāreti, tirīṭānipi dhāreti, ajinampi dhāreti, ajinakkhipampi dhāreti, kusacīrampi dhāreti, vākacīrampi dhāreti, phalakacīrampi dhāreti, kesakambalampi dhāreti, vāḷakambalampi dhāreti, ulūkapakkhampi dhāreti,
ajinampi → ajinānipi (bj, sya-all, pts) | dhāreti vākacīrampi → (sya-all) | vāḷakambalampi dhāreti ulūkapakkhampi → uḷūkapakkhampi (sya-all) | vāḷakambalampi → vālakambalampi (pts) | ajinānipi → ajinampi (bj: machasaṁ); ajjinānipi (bj: syā) | ajinakkhipampi → ajanakkhīkampi (bj: sī.væa); ajjinakkhipampi (bj: syā) | sāṇānipi → sāṇāni pi (pts) | masāṇānipi → masāṇāni pi (pts) | chavadussānipi → chavadussāni pi (pts) | paṁsukūlānipi → paṁsukūlāni pi (pts) | tirīṭānipi → tirīṭāni pi (pts) | ajinampi → ajināni pi (pts) | ajinakkhipampi → ajinakkhipam-pi (pts) | kusacīrampi → kusacīram-pi (pts) | vākacīrampi → vākacīram-pi (pts) | phalakacīrampi → phalakacīram-pi (pts) | kesakambalampi → kesakambalam-pi (pts) | vāḷakambalampi → vālakambalam-pi (pts) | ulūkapakkhampi → ulūkapakkham-pi (pts)Jis dėvi kanapių drobę, ar pašukinę drobę, įkapes, ar išmestus skudurus, ar medžio žievės drobę, ar juodosios antilopės odą, ar iš juodosios antilopės odos pasiūtą apsiaustą, ar žolės apdarą, ar medžio žievės juostų apdarą, ar medžio drožlių apdarą, ar žmogaus plaukų antklodę, ar vilnos antklodę, ar pelėdos plunksnas.
kesamassulocakopi hoti, kesamassulocanānuyogamanuyutto,
kesamassulocakopi → kesamassulocako pi (pts) | kesamassulocanānuyogamanuyutto → kesamassulocanānuyogam-anuyutto (pts)Jis išsirauna plaukus ir barzdą – gyvena praktikuodamas plaukų ir barzdos išsirovimą,
ubbhaṭṭhakopi hoti, āsanapaṭikkhitto,
āsanapaṭikkhitto → āsanapaṭikkhittopi (sya-all) | āsanapaṭikkhitto → āsanapaṭikkhinnopi (bj: syā) | ubbhaṭṭhakopi → ubbhaṭṭhako pi (pts)praktikuoja stovėjimą – atsisako bet kokio sėdėjimo,
ukkuṭikopi hoti ukkuṭikappadhānamanuyutto,
ukkuṭikappadhānamanuyutto → ukkuṭikappadhānānuyogamanuyutto (bj) | ukkuṭikappadhānānuyogamanuyutto → ukkuṭikappadhānamanuyutto (bj: sī.avi) | ukkuṭikopi → ukkuṭiko pi (pts) | ukkuṭikappadhānamanuyutto → ukkuṭikappadhānam-anuyutto (pts)tupi – gyvena praktikuodamas ilgus tupėjimus,
kaṇṭakāpassayikopi hoti, kaṇṭakāpassaye seyyaṁ kappeti,
kappeti → passa ma. ni. 1.155 mahāsīhanādasutte (cck note) | kaṇṭakāpassayikopi → kaṇṭakāpassayiko pi (pts)guli ant spyglių – pasidaro lovą iš spyglių,
sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto viharati.
udakorohanānuyogamanuyutto → udakorohaṇānuyogamanuyutto (pts) | sāyatatiyakampi udakorohanānuyogamanuyutto → sāyatatiyakam-pi udakorohaṇānuyogam-anuyutto (pts)gyvena praktikuodamas maudymąsi tris kartus per dieną, įskaitant vakarą.
Iti evarūpaṁ anekavihitaṁ kāyassa ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto viharati.
ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto → ātāpana paritāpanānuyogamanuyutto (th) | ātāpanaparitāpanānuyogamanuyutto → ātāpanaparitāpanānuyogam-anuyutto (pts)Taip jis gyvena praktikuodamas daugybę kūno kankinimo, kamavimo būdų.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā apāyaṁ duggatiṁ vinipātaṁ nirayaṁ upapajjati.
upapajjati → uppajjati (bj: sī.væa) | paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th) | paraṁ maraṇā → param-maraṇā (pts)Po kūno žūties, po mirties jis atgimsta pragaištingoje, blogoje vietoje, kančių pasaulyje, pragare.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhañceva āyatiñca dukkhavipākaṁ.
paccuppannadukkhañceva āyatiñca → paccuppannadukkhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)Tai, vienuoliai, vadinama skausmingu ir dabar, ir ateity nešančiu skausmą būdu imtis Dhammos praktikos.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ?
katamañca → katamañ-ca (pts) | paccuppannadukkhaṁ → paccupannadukkhaṁ (pts)Ir koks, vienuoliai, yra skausmingas dabar, bet ateity nešantis laimę būdas imtis Dhammos praktikos?
Idha, bhikkhave, ekacco pakatiyā tibbarāgajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ rāgajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti;
domanassaṁ → dukkhadomanassaṁ (bj: sī.avi)Štai, vienuoliai, kažkas turi stiprų įgimtą geismą ir dėl geismo nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą,
pakatiyā tibbadosajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ dosajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti;(kažkas) turi stiprią įgimtą neapykantą ir dėl neapykantos nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą,
pakatiyā tibbamohajātiko hoti, so abhikkhaṇaṁ mohajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti.
domanassaṁ → dukkhadomanassaṁ (bj: sī.avi)(kažkas) turi stiprų įgimtą paklydimą ir dėl paklydimo nuolat jaučia skausmą ir nepasitenkinimą.
So sahāpi dukkhena, sahāpi domanassena, assumukhopi rudamāno paripuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ carati.
domanassena → domanassena phuṭṭho samāno (sya-all) | rudamāno → rodamāno (sya-all) | domanassena → domanassena pūṭṭho samāno (bj: syā) | assumukho → assumukhopi (bj: machasaṁ, syā) | rudamāno → rodamāno (bj: syā) | assumukhopi → assumukho pi (pts)Jis su skausmu, su nepasitenkinimu, su ašaromis veide, verkdamas, praktikuoja tobulą, tyrą dvasinį gyvenimą.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati.
paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th) | paraṁ maraṇā → param-maraṇā (pts)Jis po kūno žūties, po mirties atgimsta geroje vietoje, dangaus pasaulyje.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannadukkhaṁ āyatiṁ sukhavipākaṁ.Tai, vienuoliai, vadinama skausmingu dabar, bet ateity nešančiu laimę būdu imtis Dhammos praktikos.
Katamañca, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ?
katamañca → katamañ-ca (pts) | paccuppannasukhañceva āyatiñca → paccuppannasukhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)Ir koks, vienuoliai, malunus ir dabar, ir ateity nešantis laimę būdas imtis Dhammos praktikos?
Idha, bhikkhave, ekacco pakatiyā na tibbarāgajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ rāgajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti;
+ → abhikkhaṇaṁ (th)Štai, vienuoliai, kažkas neturi stipraus įgimto geismo ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl geismo,
pakatiyā na tibbadosajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ dosajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti;
+ → abhikkhaṇaṁ (th)(kažkas) neturi stiprios įgimtos neapykantos ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl neapykantos,
pakatiyā na tibbamohajātiko hoti, so na abhikkhaṇaṁ mohajaṁ dukkhaṁ domanassaṁ paṭisaṁvedeti.
+ → abhikkhaṇaṁ (th)(kažkas) neturi stipraus įgimto paklydimo ir nejaučia nuolat skausmo ir nepasitenkinimo dėl paklydimo.
So vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṁ savicāraṁ vivekajaṁ pītisukhaṁ paṭhamaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.
vivicceva → eva (pts)Atsiskyręs nuo juslinių malonumų, atsiskyręs nuo nedorų būsenų, jis pasiekia ir buvoja iš atsiskyrimo gimusioje palaimoje su pakilumu, (proto) kreipimu ir išlaikymu – pirmojoje džhanoje.
Vitakkavicārānaṁ vūpasamā ajjhattaṁ sampasādanaṁ cetaso ekodibhāvaṁ avitakkaṁ avicāraṁ samādhijaṁ pītisukhaṁ dutiyaṁ jhānaṁ …pe…
jhānaṁ → dutiyajjhānaṁ -pe- catujjhānaṁ (bj: syā) | upekkhako → upekkho (bj: machasaṁ, syā, PTS) | pe → spelled out in full (bjt)Kai liaunasi (proto) taikymas ir išlaikymas, būdamas su iš vidaus nurimusiu susitelkusiu protu, jis pasiekia ir buvoja iš sutelkties gimusioje palaimoje su pakilumu, be (proto) kreipimo ir išlaikymo – antrojoje džhanoje…
tatiyaṁ jhānaṁ …
atthaṅgamā → atthagamā (bj: machasaṁ) | pe → spelled out in full (bjt)trečiojoje džhanoje…
catutthaṁ jhānaṁ upasampajja viharati.jis pasiekia ir buvoja su lygiažiūros išgryninta atida, be (vertinimo) malonu-nemalonu – ketvirtojoje džhanoje.
So kāyassa bhedā paraṁ maraṇā sugatiṁ saggaṁ lokaṁ upapajjati.
paraṁ maraṇā → parammaraṇā (bjt, th) | paraṁ maraṇā → param-maraṇā (pts)Po kūno žūties, po mirties jis atgimsta geroje vietoje, dangaus pasaulyje.
Idaṁ vuccati, bhikkhave, dhammasamādānaṁ paccuppannasukhañceva āyatiñca sukhavipākaṁ.
paccuppannasukhañceva āyatiñca → paccuppannasukhañ-c eva āyatiñ-ca (pts)Tai, vienuoliai, vadinama maloniu ir dabar, ir ateity nešančiu laimę būdu imtis Dhammos praktikos.
Imāni kho, bhikkhave, cattāri dhammasamādānānī”ti.Vienuoliai, šie yra keturi būdai imtis Dhammos praktikos.“
Idamavoca bhagavā.
idamavoca → idam-avoca (pts)Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.
abhinandunti → abhinandun ti (pts)Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.