MahārāhulovādasuttaIlgesnis pamokymas Rahulai
Evaṁ me sutaṁ—
evaṁ me → evamme (th) | evaṁ me → evam-me (pts)Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme.Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi.
Atha kho bhagavā pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya sāvatthiṁ piṇḍāya pāvisi.
pattacīvaramādāya sāvatthiṁ → pattacīvaraṁ ādāya sāvatthiyaṁ (bj) | pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (pts) | pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (bj: bujamu)Ir štai Palaimintasis iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą, nuėjo į Savatthį aukų (rinkti).
Āyasmāpi kho rāhulo pubbaṇhasamayaṁ nivāsetvā pattacīvaramādāya bhagavantaṁ piṭṭhito piṭṭhito anubandhi.
pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (pts) | pubbaṇhasamayaṁ → pubbanhasamayaṁ (bj: bujamu) | pattacīvaramādāya → pattacīvaraṁ ādāya (bjt, pts) | āyasmāpi → āyasmā pi (pts)Garbingasis Rahula irgi iš ryto apsirengęs, pasiėmęs dubenį aukoms ir viršutinį apdarą sekė Palaimintajam iš paskos.
Atha kho bhagavā apaloketvā āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi:Ir štai Palaimintasis atsigręžęs kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“yaṁ kiñci, rāhula, rūpaṁ—atītānāgatapaccuppannaṁ ajjhattaṁ vā bahiddhā vā oḷārikaṁ vā sukhumaṁ vā hīnaṁ vā paṇītaṁ vā yaṁ dūre santike vā—sabbaṁ rūpaṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabban”ti.
+ → taṁ (bjt) | yaṁ kiñci → yaṅkiñci (th) | netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti evametaṁ → me so attā ti evam-etaṁ (pts)„Rahula, bet kokia materiali forma – praeities, dabarties ar ateities, ar vidinė, ar išorinė, ar akivaizdi, ar subtili, ar prastesnė, ar puikesnė, ar tolima, ar artima – visa materiali forma (matytina taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.“
“Rūpameva nu kho, bhagavā, rūpameva nu kho, sugatā”ti?
rūpameva → rūpam-eva (pts)„Ar tik materiali forma, Palaimintasis, ar tik materiali forma, Gerai Žengęs?“
“Rūpampi, rāhula, vedanāpi, rāhula, saññāpi, rāhula, saṅkhārāpi, rāhula, viññāṇampi, rāhulā”ti.
rūpampi → rūpam-pi (pts) | vedanāpi → vedanā pi (pts) | saññāpi → saññā pi (pts) | saṅkhārāpi → saṅkhārā pi (pts) | viññāṇampi → viññāṇam-pi (pts)„Ir materiali forma, Rahula, ir jausmo tonas, ir suvokimas, ir proto dariniai, ir sąmonė.“
Atha kho āyasmā rāhulo “ko najja bhagavatā sammukhā ovādena ovadito gāmaṁ piṇḍāya pavisissatī”ti tato paṭinivattitvā aññatarasmiṁ rukkhamūle nisīdi pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā.
najja → ko nujja (sya-all, km) | najja → ko nujja (cck: syā. kaṁ.) | ko najja → konajja (bjt) | najja → n ajja (pts)Ir štai garbingasis Rahula (pagalvojo): „Na kas gi dabar tiesiai iš Palaimintojo gavęs pamokymą eitų į kaimą aukų (rinkti)?“ Apsisukęs jis grįžo atgal, atsisėdo sukryžiavęs kojas po medžiu, ir, laikydamas kūną tiesiai, sutelkė atidą priešais save.
Addasā kho āyasmā sāriputto āyasmantaṁ rāhulaṁ aññatarasmiṁ rukkhamūle nisinnaṁ pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā.Garbingasis Sariputa gi pamatė gerbiamą Rahulą taip sėdintį po medžiu.
Disvāna āyasmantaṁ rāhulaṁ āmantesi:Pamatęs, jis kreipėsi į garbingąjį Rahulą:
“ānāpānassatiṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.
ānāpānassatiṁ → ānāpānasatiṁ (bjt, th, pts)„Rahula, ugdyk atidą kvėpavimui.
Ānāpānassati, rāhula, bhāvanā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā”ti.
bhāvanā → (bj, pts) | ānāpānassati → ānāpānasati (bjt, th, pts) | mahānisaṁsāti → mahānisaṁsā ti (pts)Rahula, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.“
Atha kho āyasmā rāhulo sāyanhasamayaṁ paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho āyasmā rāhulo bhagavantaṁ etadavoca:
paṭisallānā → patisallānā (bj); paṭisallāṇā (pts) | sāyanhasamayaṁ → sāyaṇhasamayaṁ (sya-all) | tenupasaṅkami → ten upasaṅkami (pts) | etadavoca → etad-avoca (pts)Ir štai vakare garbingasis Rahula, išėjo iš meditacijos ir nuėjo pas Palaimintąjį. Atėjęs, jį pasveikino ir atsisėdo iš šono. Sėdėdamas gi iš šono garbingasis Rahula pasakė Palaimintajam:
“kathaṁ bhāvitā nu kho, bhante, ānāpānassati, kathaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā”ti?
ānāpānassati → ānāpānasati (bjt, th, pts) | mahānisaṁsāti → mahānisaṁsā ti (pts)„Kaip, Garbusis, išlavinta, dažnai praktikuota atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius?“
“Yaṁ kiñci, rāhula, ajjhattaṁ paccattaṁ kakkhaḷaṁ kharigataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—
rāhula → rāhula rūpaṁ (sya-all) | upādinnaṁ seyyathidaṁ → upādiṇṇaṁ seyyathīdaṁ (pts) | yaṁ kiñci → yaṅkiñci (th)„Rahula, bet kas viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra kieta, kas yra šiurkštu, tai yra
kesā lomā nakhā dantā taco maṁsaṁ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ vakkaṁ hadayaṁ yakanaṁ kilomakaṁ pihakaṁ papphāsaṁ antaṁ antaguṇaṁ udariyaṁ karīsaṁ, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ kakkhaḷaṁ kharigataṁ upādinnaṁ—
nhāru → nahāru (bj, km, pts1ed); nhārū (sya-all) | nhāru → nahārū (bj) | aṭṭhimiñjaṁ → aṭṭhimiñjā (bj) | nhāru aṭṭhi → nhārū aṭṭhī (sya-all) | nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ → nahāru aṭṭhī aṭṭhimiñjā (pts) | upādinnaṁ → upādiṇṇaṁ (pts) | nhāru → nahāru (cck: sī. syā. kaṁ. pī.) | panaññampi → pan aññam-pi (pts)galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos ar bet kas kita viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra kieta, kas yra šiurkštu,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā pathavīdhātu.
pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (bj, sya-all, km, pts1ed) | pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (pts) | pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (cck: sī. syā. kaṁ. pī.)tai, Rahula, vadinama vidiniu žemės elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā pathavīdhātu yā ca bāhirā pathavīdhātu, pathavīdhāturevesā.
pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (bj, sya-all, pts) | pathavīdhātu pathavīdhāturevesā → paṭhavīdhātu paṭhavīdhāturevesā (bj, sya-all, pts) | ceva → eva (pts) | pathavīdhātu pathavīdhāturevesā → paṭhavīdhātu paṭhavīdhātur-ev esā (pts)Na, bet ir vidinis žemės elementas, ir išorinis žemės elementas tėra žemės elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ.
netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti evametaṁ → me so attā ti evam-etaṁ (pts)Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā pathavīdhātuyā nibbindati, pathavīdhātuyā cittaṁ virājeti.
pathavīdhātuyā → paṭhavīdhātuyā (bj, sya-all, pts) | evametaṁ → evam-etaṁ (pts)Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama žemės elementu, užgesinamas proto potraukis žemės elementui.
Katamā ca, rāhula, āpodhātu?Ir kas, Rahula, yra vandens elementas?
Āpodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā.Vandens elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā āpodhātu?Ir kas yra vidinis vandens elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ āpo āpogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—
upādinnaṁ seyyathidaṁ → upādiṇṇaṁ seyyathīdaṁ (pts)Bet kas viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra vanduo, kas yra skysta, tai yra
pittaṁ semhaṁ pubbo lohitaṁ sedo medo assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttaṁ, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ āpo āpogataṁ upādinnaṁ—
upādinnaṁ → upādiṇṇaṁ (pts) | panaññampi → pan aññam-pi (pts)tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas ar bet kas kita viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra vanduo, kas yra skysta,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā āpodhātu.tai, Rahula, vadinama vidiniu vandens elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā āpodhātu yā ca bāhirā āpodhātu āpodhāturevesā.
ceva → eva (pts) | āpodhāturevesā → āpodhātur-ev esā (pts)Na, bet ir vidinis vandens elementas, ir išorinis vandens elementas tėra vandens elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ.
netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti → me so attā ti (pts)Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā āpodhātuyā nibbindati, āpodhātuyā cittaṁ virājeti.
evametaṁ → evam-etaṁ (pts)Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vandens elementu, užgesinamas proto potraukis vandens elementui.
Katamā ca, rāhula, tejodhātu?Ir kas, Rahula, yra ugnies elementas?
Tejodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā.Ugnies elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā tejodhātu?Ir kas yra vidinis ugnies elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ tejo tejogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—
upādinnaṁ seyyathidaṁ → upādiṇṇaṁ seyyathīdaṁ (pts)Bet kas viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra ugnis, kas yra karšta, tai yra
yena ca santappati yena ca jīrīyati yena ca pariḍayhati yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ sammā pariṇāmaṁ gacchati, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ tejo tejogataṁ upādinnaṁ—
jīrīyati → jīrati (sya-all); jiriyati (pts) | asitapītakhāyitasāyitaṁ → asitaṁ pītaṁ khāyitaṁ sāyitaṁ (sya-all) | upādinnaṁ → upādiṇṇaṁ (pts) | santappati → santapati (th) | panaññampi → pan aññam-pi (pts)kas šildo, kas sendina, kas degina ir kas tinkamai virškina valgomą, geriamą, kramtomą, ragaujamą ar bet kas kita viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra ugnis, kas yra karšta,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā tejodhātu.tai, Rahula, vadinama vidiniu ugnies elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā tejodhātu yā ca bāhirā tejodhātu tejodhāturevesā.
ceva → eva (pts) | tejodhāturevesā → tejodhātur-ev esā (pts)Na, bet ir vidinis ugnies elementas, ir išorinis ugnies elementas tėra ugnies elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ.
netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti evametaṁ → me so attā ti evam-etaṁ (pts)Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā tejodhātuyā nibbindati, tejodhātuyā cittaṁ virājeti.
evametaṁ → evam-etaṁ (pts)Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama ugnies elementu, užgesinamas proto potraukis ugnies elementui.
Katamā ca, rāhula, vāyodhātu?Ir kas, Rahula, yra vėjo elementas?
Vāyodhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā.Vėjo elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu?Ir kas yra vidinis vėjo elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ vāyo vāyogataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—
upādinnaṁ seyyathidaṁ → upādiṇṇaṁ seyyathīdaṁ (pts)Bet kas viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra vėjas, kas yra vėjuota, tai yra
uddhaṅgamā vātā, adhogamā vātā, kucchisayā vātā, koṭṭhāsayā vātā, aṅgamaṅgānusārino vātā, assāso passāso iti, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ vāyo vāyogataṁ upādinnaṁ—
koṭṭhāsayā → koṭṭhasayā (bj, sya-all, pts1ed) | iti → (sya-all) | koṭṭhāsayā → koṭṭhasayā (pts) | upādinnaṁ → upādiṇṇaṁ (pts) | koṭṭhasayā → koṭa’ṭhāsayā (bj: machasaṁ) | koṭṭhāsayā → koṭṭhasayā (cck: sī. pī.) | panaññampi → pan aññam-pi (pts)vėjai, judantys į viršų, vėjai, judantys žemyn, pilvo vėjai, skrandžio vėjai, vėjai, palydintys kūno dalių judėjimą, iškvėpimas, įkvėpimas ar bet kas kita viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra vėjas, kas yra vėjuota,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā vāyodhātu.tai, Rahula, vadinama vidiniu vėjo elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā vāyodhātu yā ca bāhirā vāyodhātu vāyodhāturevesā.
ceva → eva (pts) | vāyodhāturevesā → vāyodhātur-ev esā (pts)Na, bet ir vidinis vėjo elementas, ir išorinis vėjo elementas tėra vėjo elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ.
netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti evametaṁ → me so attā ti evam-etaṁ (pts)Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā vāyodhātuyā nibbindati, vāyodhātuyā cittaṁ virājeti.Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama vėjo elementu, užgesinamas proto potraukis vėjo elementui.
Katamā ca, rāhula, ākāsadhātu?Ir kas, Rahula, yra erdvės elementas?
Ākāsadhātu siyā ajjhattikā, siyā bāhirā.Erdvės elementas būna vidinis, būna išorinis.
Katamā ca, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu?Ir kas yra vidinis erdvės elementas?
Yaṁ ajjhattaṁ paccattaṁ ākāsaṁ ākāsagataṁ upādinnaṁ, seyyathidaṁ—
upādinnaṁ seyyathidaṁ → upādiṇṇaṁ seyyathīdaṁ (pts)Bet kas viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra erdvė, kas yra erdvumas, tai yra
kaṇṇacchiddaṁ nāsacchiddaṁ mukhadvāraṁ, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ ajjhoharati, yattha ca asitapītakhāyitasāyitaṁ santiṭṭhati, yena ca asitapītakhāyitasāyitaṁ adhobhāgaṁ nikkhamati, yaṁ vā panaññampi kiñci ajjhattaṁ paccattaṁ ākāsaṁ ākāsagataṁ, aghaṁ aghagataṁ, vivaraṁ vivaragataṁ, asamphuṭṭhaṁ, maṁsalohitehi upādinnaṁ—
maṁsalohitehi upādinnaṁ → ākāsagataṁ upādinnaṁ (bj); ajjhattaṁ upādiṇṇaṁ (cck); ajjhattaṁ upādinnaṁ (sya1ed, sya2ed); ākāsagataṁ upādiṇṇaṁ (pts1ed) | adhobhāgaṁ → adhobhāgā (bj, sya-all, km, pts1ed) | asitapītakhāyitasāyitaṁ → asitaṁ pītaṁ khāyitaṁ sāyitaṁ (sya-all) | maṁsalohitehi → maṁsalohitehi ajjhattaṁ (sya-all) | adhobhāgaṁ → adhobhāgā (pts) | adhobhāgā → adhobhāgaṁ (bj: machasaṁ) | upādinnaṁ → aghaṁ aghagataṁ cīvaraṁ cīvaragataṁ asaṁphuṭṭhaṁ maṁsalohitehi upādinnaṁ (bj: machasaṁ, syā) | adhobhāgaṁ → adhobhāgā (cck: sī. syā. kaṁ. pī.) | upādinnaṁ → ākāsagataṁ upādinnaṁ (cck: sī. pī.) | kaṇṇacchiddaṁ → kaṇṇacchidaṁ (th) | asitapītakhāyitasāyitaṁ santiṭṭhati → asitaṁ pītaṁ khāyitaṁ sāyitaṁ saṁtiṭṭhati (th) | asitapītakhāyitasāyitaṁ adhobhāgaṁ → asitaṁ pītaṁ khāyitaṁ sāyitaṁ adhobhāgā (th) | panaññampi → pan aññam-pi (pts)ausų ertmės, nosies ertmės, burna, tai, kur tai, kas valgoma, geriama, kramtoma, ragaujama yra nuryjama, ir tai, kur tai patenka, bei tai, per kur tai išeina, ar bet kas kita viduje esančio, asmeninio, įsikibto, kas yra erdvė, kas yra erdvumas, tuščia, atvira, nepaliesta kraujo ir mėsos,
ayaṁ vuccati, rāhula, ajjhattikā ākāsadhātu.tai, Rahula, vadinama vidiniu erdvės elementu.
Yā ceva kho pana ajjhattikā ākāsadhātu yā ca bāhirā ākāsadhātu ākāsadhāturevesā.
ceva → eva (pts) | ākāsadhāturevesā → ākāsadhātur-ev esā (pts)Na, bet ir vidinis erdvės elementas, ir išorinis erdvės elementas tėra erdvės elementas.
Taṁ ‘netaṁ mama, nesohamasmi, na meso attā’ti—evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya daṭṭhabbaṁ.
netaṁ → n etaṁ (pts) | nesohamasmi → n eso ham-asmi (pts) | meso attāti evametaṁ → me so attā ti evam-etaṁ (pts)Jis (matytinas taip): „Tai nėra „mano“, aš nesu tai, tai nėra „manasis aš“.“ Tas su teisingu supratimu turi būti pamatyta taip, kaip tai iš tiesų yra.
Evametaṁ yathābhūtaṁ sammappaññāya disvā ākāsadhātuyā cittaṁ nibbindati, ākāsadhātuyā cittaṁ virājeti.
cittaṁ → (bj, sya-all, pts)Su teisingu supratimu pamačius tai taip, kaip tai iš tiesų yra, nusiviliama erdvės elementu, užgesinamas proto potraukis erdvės elementui.
Pathavīsamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.
pathavīsamaṁ → paṭhavīsamaṁ (bj, pts); paṭhavisamaṁ (sya-all)Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į žemę.
Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
pathavīsamañhi → paṭhavīsamaṁ hi (bj, pts); paṭhavisamañhi (sya-all)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į žemę, kilę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, pathaviyā sucimpi nikkhipanti, asucimpi nikkhipanti, gūthagatampi nikkhipanti, muttagatampi nikkhipanti, kheḷagatampi nikkhipanti, pubbagatampi nikkhipanti, lohitagatampi nikkhipanti, na ca tena pathavī aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā;
pathaviyā → paṭhaviyā (bj, sya-all, pts) | pathavī → paṭhavī (bj, pts) | pathavī aṭṭīyati → paṭhavī aṭṭiyati (sya-all) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | pathaviyā sucimpi → paṭhaviyā sucim-pi (pts) | asucimpi → asucim-pi (pts) | gūthagatampi → gūthagatam-pi (pts) | muttagatampi → muttagatam-pi (pts) | kheḷagatampi → kheḷagatam-pi (pts) | pubbagatampi → pubbagatam-pi (pts) | lohitagatampi → lohitagatam-pi (pts)Panašiai kaip ant žemės numetus ir švarius (daiktus), ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles, ir pūlius, ir kraują, žemė dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, pathavīsamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi.
pathavīsamaṁ → paṭhavīsamaṁ (bj, pts); paṭhavisamaṁ (sya-all) | evameva → evam-eva (pts)lygiai gi taip ir tu, Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į žemę.
Pathavīsamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
pathavīsamañhi → paṭhavīsamaṁ hi (bj, pts); paṭhavisamañhi (sya-all)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į žemę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Āposamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į vandenį.
Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
āposamañhi → āposamaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, āpasmiṁ sucimpi dhovanti, asucimpi dhovanti, gūthagatampi dhovanti, muttagatampi dhovanti, kheḷagatampi dhovanti, pubbagatampi dhovanti, lohitagatampi dhovanti, na ca tena āpo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā;
aṭṭīyati → aṭṭiyati (sya-all) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | sucimpi → sucim-pi (pts) | asucimpi → asucim-pi (pts) | gūthagatampi → gūthagatam-pi (pts) | muttagatampi → muttagatam-pi (pts) | kheḷagatampi → kheḷagatam-pi (pts) | pubbagatampi → pubbagatam-pi (pts) | lohitagatampi → lohitagatam-pi (pts)Panašiai kaip kai vandenyje plaunant ir švarius (daiktus), ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles, ir pūlius, ir kraują, vanduo dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, āposamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi.
evameva → evam-eva (pts)lygiai gi taip ir tu, Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į vandenį.
Āposamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į vandenį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Tejosamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į ugnį.
Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
tejosamañhi → tejosamaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, tejo sucimpi dahati, asucimpi dahati, gūthagatampi dahati, muttagatampi dahati, kheḷagatampi dahati, pubbagatampi dahati, lohitagatampi dahati, na ca tena tejo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā;
dahati → ḍahati (bj, sya-all, pts) | aṭṭīyati → aṭṭiyati (sya-all); attīyati (pts) | ḍahati → dahati (bj: machasaṁ)Panašiai kaip degindama ir švarius (daiktus), ir nešvarius, ir išmatas, ir šlapimą, ir seiles ir pūlius, ir kraują ugnis dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, tejosamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi.
evameva → evam-eva (pts)lygiai gi taip ir tu, Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į ugnį.
Tejosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
bhāvanaṁ → cittaṁ (pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į ugnį, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Vāyosamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į vėją.
Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
bhāvayato → cittaṁ bhāvayato (bj: PTS) | vāyosamañhi → vāyosamaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, vāyo sucimpi upavāyati, asucimpi upavāyati, gūthagatampi upavāyati, muttagatampi upavāyati, kheḷagatampi upavāyati, pubbagatampi upavāyati, lohitagatampi upavāyati, na ca tena vāyo aṭṭīyati vā harāyati vā jigucchati vā;
aṭṭīyati → aṭṭiyati (sya-all) | upavāyati → upāvāyati (pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | sucimpi → sucim-pi (pts) | asucimpi → asucim-pi (pts) | gūthagatampi → gūthagatam-pi (pts) | muttagatampi → muttagatam-pi (pts) | kheḷagatampi → kheḷagatam-pi (pts) | pubbagatampi → pubbagatam-pi (pts) | lohitagatampi upavāyati → lohitagatam-pi upāvāyati (pts)Panašiai kaip pusdamas ir į švarius (daiktus), ir į nešvarius, ir į išmatas, ir į šlapimą, ir į seiles ir į pūlius, ir į kraują vėjas dėl to nei nerimauja, nei gėdijasi, nei bjaurisi,
evameva kho tvaṁ, rāhula, vāyosamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi.lygiai gi taip ir tu, Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į vėją.
Vāyosamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į vėją, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Ākāsasamaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į erdvę.
Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
ākāsasamañhi → ākāsasamaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Seyyathāpi, rāhula, ākāso na katthaci patiṭṭhito;
seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai kaip erdvė yra niekur neįsteigta,
evameva kho tvaṁ, rāhula, ākāsasamaṁ bhāvanaṁ bhāvehi.
evameva → evam-eva (pts)lygiai gi taip ir tu, Rahula, ugdyk protą, kad jis panašėtų į erdvę.
Ākāsasamañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato uppannā manāpāmanāpā phassā cittaṁ na pariyādāya ṭhassanti.
ākāsasamañhi → ākāsasamaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant protą, kad jis panašėtų į erdvę, atsiradę mieli ir nemieli sąlyčiai negalės užvaldyti proto.
Mettaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk geraširdiškumą.
Mettañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo byāpādo so pahīyissati.
pahīyissati → pahiyissati (sya-all) | mettañhi → mettaṁ hi (bjt, pts) | byāpādo → vyāpādo (bjt)Tikrai, tau ugdant geraširdiškumą bus paliktas bet koks piktanoriškumas.
Karuṇaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk atjautą.
Karuṇañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yā vihesā sā pahīyissati.
pahīyissati → pahiyissati (sya-all) | karuṇañhi → karuṇaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant atjautą bus paliktas bet koks žiaurumas.
Muditaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk džiaugsmą (kitų sėkme).
Muditañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yā arati sā pahīyissati.
pahīyissati → pahiyissati (sya-all) | muditañhi → muditaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant džiaugsmą (kitų sėkme) bus paliktas bet koks nepasitenkinimas.
Upekkhaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk lygiažiūrą.
Upekkhañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo paṭigho so pahīyissati.
pahīyissati → pahiyissati (sya-all) | upekkhañhi → upekkhaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant lygiažiūrą bus paliktas bet koks biaurėjimasis.
Asubhaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk atgrasumo (suvokimą).
Asubhañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo rāgo so pahīyissati.
pahīyissati → pahiyissati (sya-all) | asubhañhi → asubhaṁ hi (bjt, pts)Tikrai, tau ugdant atgrasumo (suvokimą) bus paliktos bet kokios aistros.
Aniccasaññaṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.Rahula, ugdyk nepastovumo suvokimą.
Aniccasaññañhi te, rāhula, bhāvanaṁ bhāvayato yo asmimāno so pahīyissati.
pahīyissati ānāpānassatiṁ → pahiyissati ānāpānasatiṁ (sya-all) | aniccasaññañhi → aniccasaññaṁ hi (pts)Tikrai, tau ugdant nepastovumo suvokimą bus palikta bet kokia savimana.
Ānāpānassatiṁ, rāhula, bhāvanaṁ bhāvehi.
ānāpānasatiṁ → ānāpānassatiṁ (bj: machasaṁ)Rahula, ugdyk atidą kvėpavimui.
Ānāpānassati hi te, rāhula, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā.
ānāpānassati hi te → ānāpānasati (bj, sya-all, pts) | rāhula → ānāpānassati hi te rāhula (bj: machasaṁ)Tikrai, Rahula, ugdoma, dažnai praktikuojama atida kvėpavimui duos tau didžiulę naudą ir vaisius.
Kathaṁ bhāvitā ca, rāhula, ānāpānassati, kathaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā?
ānāpānassati → ānāpānasati (bjt, th, pts)Ir kaip, Rahula, yra ugdoma, dažnai praktikuojama atida kvėpavimui duodanti didžiulę naudą ir vaisius?
Idha, rāhula, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati pallaṅkaṁ ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā.Štai, Rahula, vienuolis nuėjęs ar į mišką, ar po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So satova assasati satova passasati.
satova → sato (bj, cck, sya1ed, km, pts1ed) | satova → sato (cck: sī. syā. kaṁ. pī.) | satova → sato va (pts)Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.
Dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti;Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai“, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai“.
rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti.Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai“, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai“.
‘Sabbakāyappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘sabbakāyappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;
sabbakāyappaṭisaṁvedī → sabbakāyapaṭisaṁvedī (bjt, th, pts)Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas visą kūną, praktikuojasi iškvėpti patirdamas visą kūną.
‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti nuramindamas kūno darinius, praktikuojasi iškvėpti nuramindamas kūno darinius.
‘Pītippaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘pītippaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;
pītippaṭisaṁvedī → pītipaṭisaṁvedī (bjt, th, pts)Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas protą, praktikuojasi iškvėpti patirdamas protą.
‘sukhappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘sukhappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;
sukhappaṭisaṁvedī → sukhapaṭisaṁvedī (bjt, th, pts)Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas palaimą, praktikuojasi iškvėpti patirdamas palaimą.
‘cittasaṅkhārappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘cittasaṅkhārappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;
cittasaṅkhārappaṭisaṁvedī → cittasaṅkhārapaṭisaṁvedī (bjt, th, pts)Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas proto darinius, praktikuojasi iškvėpti patirdamas proto darinius“.
‘passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘passambhayaṁ cittasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti nuramindamas proto darinius, praktikuojasi iškvėpti nuramindamas proto darinius.
‘Cittappaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati; ‘cittappaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;
cittappaṭisaṁvedī → cittapaṭisaṁvedī (bjt, th, pts)Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas protą, praktikuojasi iškvėpti patirdamas protą.
‘abhippamodayaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘abhippamodayaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati;Jis praktikuojasi įkvėpti džiugindamas protą, praktikuojasi iškvėpti džiugindamas protą.
‘samādahaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘samādahaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati;Jis praktikuojasi įkvėpti išlaisvindamas protą, praktikuojasi iškvėpti išlaisvindamas protą.
‘vimocayaṁ cittaṁ assasissāmī’ti sikkhati; ‘vimocayaṁ cittaṁ passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti išlaisvindamas protą, praktikuojasi iškvėpti išlaisvindamas protą.
‘Aniccānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘aniccānupassī passasissāmī’ti sikkhati;Jis praktikuojasi įkvėpti stebėdamas nepastovumą, praktikuojasi iškvėpti stebėdamas nepastovumą.
‘virāgānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘virāgānupassī passasissāmī’ti sikkhati;
passasissāmīti → passasissāmī (bjt)Jis praktikuojasi įkvėpti stebėdamas kaip išblėsta aistra, praktikuojasi iškvėpti stebėdamas kaip išblėsta aistra.
‘nirodhānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘nirodhānupassī passasissāmī’ti sikkhati;Jis praktikuojasi įkvėpti stebėdamas baigtį, praktikuojasi iškvėpti stebėdamas baigtį.
‘paṭinissaggānupassī assasissāmī’ti sikkhati; ‘paṭinissaggānupassī passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti stebėdamas atsižadėjimą, praktikuojasi iškvėpti stebėdamas atsižadėjimą.
Evaṁ bhāvitā kho, rāhula, ānāpānassati, evaṁ bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā.
ānāpānassati → ānāpānasati (bjt, th, pts)Taip, Rahula, ugdoma, dažnai praktikuojama atida kvėpavimui duoda didžiulę naudą ir vaisius.
Evaṁ bhāvitāya, rāhula, ānāpānassatiyā, evaṁ bahulīkatāya yepi te carimakā assāsā tepi viditāva nirujjhanti no aviditā”ti.
assāsā → assāsapassāsā (bj, sya-all) | assāsapassāsā → assāsā (bj: machasaṁ) | + → kho (bjt, th, pts) | ānāpānassatiyā → ānāpānasatiyā (bjt, th, pts) | assāsā → assāsa passāsā (th) | yepi → ye pi (pts) | assāsā tepi viditāva → assāsapassāsā te pi viditā va (pts)Taip, Rahula, ugdęs, dažnai praktikavęs atidą kvėpavimui žinosi kaip pranyksta ir paskutiniai įkvėpimai, tai nebus nesužinota.“
Idamavoca bhagavā.
idamavoca → idam-avoca (pts)Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamano āyasmā rāhulo bhagavato bhāsitaṁ abhinandīti.Patenkintas, garbingasis Rahula džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.