Dutiyasaññāsutta
Dutiyasaññāsutta → vitthanasattasaññāsuttaṁ (bj)49. Antroji sutta apie suvokimus
“Sattimā, bhikkhave, saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā.
sattimā → (pts) | + → sāvatthinidānaṁ (bjt)„Vienuoliai, ugdomi, dažnai praktikuojami, šie septyni suvokimai duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemarųjį elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
Katamā satta?Kokie, septyni?
Asubhasaññā, maraṇasaññā, āhāre paṭikūlasaññā, sabbaloke anabhiratasaññā, aniccasaññā, anicce dukkhasaññā, dukkhe anattasaññā.
anattasaññā → M. adds imā kho bh- satta saññā and so on. (pts note) | paṭikūlasaññā → paṭikkūlasaññā (bjt, th, pts)Atgrasumo suvokimas, mirties suvokimas, maisto šlykštumo suvokimas, niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas, nepastovumo suvokimas, kančios tame, kas nepastovu, suvokimas ir „aš“ nebuvimo kančioje suvokimas.
Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānāti.Šie yra septyni suvokimai, kurie ugdomi, dažnai praktikuojami duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemarųjį elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemaru.“
‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti.
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)„Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.“
iti kho panetaṁ vuttaṁ. Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
panetaṁ → pan etaṁ (pts) | kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Asubhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | bhikkhuno → T. -nā. (pts note) | paṭikuṭati → M8 -kuṭeti; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati; T. -vabbhati, corrected from -vaṭṭati, but the reading is not quite clear; M6 -vaccati; M7 -vaddhati. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note) | asubhasaññāparicitena → asubhasaññā paricitena (bjt)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nahārūdaddulaṁ (bj: machasaṁ) | nahārudaddulaṁ → M. Ph. S. nhāru-; M8 nhārudalaṁ. (pts note) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; S. -kujjati; M8 -kukkati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; omitted by M8. (pts note) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį nuo jos traukiasi, gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikūlyatā. (pts note) | evamevaṁ → evameva (bjt, th) | asubhasaññāparicitena → asubhasaññā paricitena (bjt) | evamevaṁ → evam eva (pts)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati → anusandati (bj, sya1ed, sya2ed, pts1ed); anusaṇṭhāti (si) | anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → anusaṇṭhāti (bj: sīmu) | anusandahati → anusaṇṭhāti (cck: sī.) | anusandati → M6 anupasandati; M. Ph. -sandahati; T. M7 have patiliyati (sic) patikūṭati pativaṭṭati na sampasārīyati, upekhā vā paṭikkulyatā vā saṇṭhāti, as below, omitting therefore all from -samāpattiyā to cittaṁ in the next phrase. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas siekia lytinių santykių bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me asubhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanāphalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau atgrasumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno asubhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato methunadhammasamāpattiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | pativaṭṭati → pativattati (bj: machasaṁ) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kulati and -kuttati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | asubhasaññāparicitena → asubhasaññā paricitena (bjt)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti atgrasumą, protas traukiasi nuo lytinių santykių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me asubhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvitā → subhāvitā (bj: machasaṁ) | bhāvanāphalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau atgrasumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Asubhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas atgrasumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
bhikkhave → M8 continues : bhikkhuno cetasā bahulaṁ and so on, as in the next sentence. (pts note) | amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts) | kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Maraṇasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | pativaṭṭati → pativattati (bj: machasaṁ) | vā → pāṭikulyatāvā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, nuo jos gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nahārūdaddulaṁ (bj: machasaṁ) | nahārudaddulaṁ → M. Ph. S. nhāru-; M8 nhārudalaṁ; M6 nahārudaddaṁ. (pts note) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M8 -kuttati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; omitted by M8. (pts note) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį nuo jos traukiasi, gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → upekhā (bj: sīmu) | kho → omitted by M. M8. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M7 pāṭikullatā; M8 paṭikulatā. (pts note) | evamevaṁ → evameva (bjt, th) | maraṇasaññāparicitena → maraṇasaññā paricitena (bjt) | evamevaṁ → evam eva (pts)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, nuo jos gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → anusaṇṭhāti (bj: sīmu) | anusandati → M. Ph. -sandahati. (pts note) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. appaṭi-; M6 appaṭikkulatā; M8 appaṭikulyatā; M7 appaṭikūlyatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note) | maraṇasaññāparicitena → maraṇasaññā paricitena (bjt)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas siekia patraukos gyvenimui bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me maraṇasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanāphalanti → bhāvanā balanti (bj: machasaṁ) | me → omitted by M8. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau mirties suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno maraṇasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato jīvitanikantiyā cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | vā → upekhāvā (bj: sīmu) | jīvitanikantiyā → T. -nikkantiyā. (pts note) | paṭikuṭati → T. M7 -kūtati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note) | upekhā → M. Ph. M8. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭikkullyatā; M6 paṭikkulatā; M8 paṭikulyatā. (pts note) | maraṇasaññāparicitena → maraṇasaññā paricitena (bjt)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti mirtį, protas traukiasi nuo patraukos gyvenimui, nuo jos gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me maraṇasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. M8. M7 -no. (pts note) | bhāvanāphalan → M. Ph. -balan. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau mirties suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Maraṇasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas mirties suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ, kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
mahānisaṁsā → mahānasaṁsā (sya-all) | paṭikkūlasaññā → M. Ph. M8 paṭikula- throughout. (pts note) | amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts) | kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta. Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Āhāre paṭikūlasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (pts) | vā → upekhāvā (bj: sīmu) | pāṭikkūlyatā → M7 pātikūlyatā; M8 patikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note) | paṭikūlasaññāparicitena → paṭikkūlasaññā paricitena (bjt) | paṭikūlasaññāparicitena → paṭikkūlasaññāparicitena (th, pts) | patilīyati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati na sampasārīyati (th) | upekkhā → upekhā (pts)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, nuo jo gręžiasi, nusisuka, jo nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | vā → nhāruda laṁ vā (bj: machasaṁ) | paṭikuṭati → T. M7 -kūtati; M8 -kuṭṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. M8. S. -vattati. (pts note) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį nuo jos traukiasi, gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (pts) | rasataṇhāya → T. taṇhāya alone. (pts note) | pe → M. M8 la; Ph. pa; S. gives it in full. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M6 paṭikulatā; M7 pāṭikullatā. (pts note) | evamevaṁ → evameva (bjt, th) | paṭikūlasaññāparicitena → paṭikkūlasaññāparicitena (bjt, th, pts) | patilīyati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati na sampasārīyati (th) | evamevaṁ → evam eva (pts) | upekkhā → upekhā (pts)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, nuo jo gręžiasi, nusisuka, jo nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | anusandati → M. Ph. -sandahati throughout. (pts note) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. appaṭi-; M8. T. M7 appaṭikulyatā, M6 appaṭikulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. M8. (pts note) | paṭikūlasaññāparicitena → paṭikkūlasaññāparicitena (bjt, th, pts)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas siekia skonių troškimo bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhikkhunā → bhikkhuno (bj) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note) | bhāvanāphalan → M. Ph. M8 -balan. (pts note) | paṭikūlasaññā → paṭikkūlasaññā (bjt, th, pts) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau maisto šlykštumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno āhāre paṭikūlasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato rasataṇhāya cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati → paṭilīyati (sya-all, pts) | pe → M. la; Ph. M8 pa. (pts note) | upekhā → M. Ph. M8. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → M8. T. paṭikulyatā; M6 paṭikkulatā. (pts note) | paṭikūlasaññāparicitena → paṭikkūlasaññāparicitena (bjt, th, pts)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti maisto šlykštumą, protas traukiasi nuo skonių troškimo, nuo jo gręžiasi, nusisuka, jo nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me āhāre paṭikūlasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvitā → subhāvitā (bj: machasaṁ) | bhikkhunā → M. Ph. M8. M7 -no. (pts note) | paṭikūlasaññā → paṭikkūlasaññā (bjt, th, pts) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau maisto šlykštumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Āhāre paṭikūlasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
paṭikūlasaññā → paṭikkūlasaññā (bjt, th, pts) | amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas maisto šlykštumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.
anabhiratasaññā → Ph. -rati- throughout. (pts note) | etaṁ → M. continues: la || paṭiliyati, as in the second place where this passage occurs (in 10 of the text). (pts note) | amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Sabbaloke anabhiratasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe…
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | paṭilīyati → Ph. pa || pāṭi- (pts note) | paṭivaṭṭati → M6. M7 -vaddhati; S. -vattati. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. paṭi-; M6 paṭikkulatā; M7 paṭikūlyatā. (pts note) | anabhiratasaññāparicitena → anabhiratasaññā paricitena (bjt) | pe → spelled out in full (bjt, th, pts)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
seyyathāpi bhikkhave …pe… patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati.
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all) | paṭivaṭṭati → M7 -vaddhati; M. S. -vattati. (pts note) | + → kukkuṭapattaṁ vā nahāru daddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ (bjt)Panašiai, vienuoliai, kaip… nuo jos traukiasi, gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | paṭilīyati → M. anusandahati; Ph. continues : pa || up- (pts note) | paṭikuṭati → T. M7 -kūṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M6 -vaddhati; M. S. -vattati; omitted by M7. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | pāṭikkūlyatā → T. M7 henceforth mostly paṭi-; M6 paṭikkulatā throughout. (pts note) | evamevaṁ → evameva (bjt, th) | anabhiratasaññāparicitena → anabhiratasaññā paricitena (bjt) | evamevaṁ → evam eva (pts)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
sace → sace pana (bj) | lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | appaṭikkūlyatā → appaṭikulyatā (bj: machasaṁ) | Sace → T. M6. M7 add pana. (pts note) | appāṭikkūlyatā → T. M7 appaṭi-; M6 appaṭikkulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note) | anabhiratasaññāparicitena → anabhiratasaññā paricitena (bjt)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas siekia pasaulio gražybių bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. -no. (pts note) | natthi → M. atthi. (pts note) | appattaṁ → M. pattaṁ. *) in M8 two leaves are missing. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno sabbaloke anabhiratasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lokacitresu cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
lokacitresu → lokacittesu (bj, sya-all, pts) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | lokacittesu → loke citresu (bj: machasaṁ) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | lokacittesu → M. -citresu; M6. M7 loke cittesu. (pts note) | paṭilīyati → M. continues: upekkhā and so on; Ph. pa || upekkhā. (pts note) | anabhiratasaññāparicitena → anabhiratasaññā paricitena (bjt) | + → patikuṭati pativaṭṭati na sampasārīyati (bjt) | patilīyati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati na sampasārīyati (th) | patilīyati upekkhā → paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati na sampasārīyati upekhā (pts)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti niekuo nesimėgavimą pasaulyje, protas traukiasi nuo pasaulio gražybių, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me sabbaloke anabhiratasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | pubbenāparaṁ → pubbonāparaṁ (bj) | bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | phalanti → bhāvanābalanti (bj: machasaṁ) | bhikkhunā → M. -no. (pts note) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (th) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Sabbaloke anabhiratasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas niekuo nesimėgavimo pasaulyje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Aniccasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | upekkhā → upekhā (bj: sīmu) | + → patikuṭati pativaṭṭati na sampasārīyati (bjt) | patilīyati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati na sampasārīyati (th) | patilīyati upekkhā → paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati na sampasārīyati upekhā (pts)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Seyyathāpi, bhikkhave, kukkuṭapattaṁ vā nhārudaddulaṁ vā aggimhi pakkhittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati na sampasāriyati.
nhārudaddulaṁ → nahārudaddulaṁ (bj, pts) | pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati evamevaṁ → sampasārīyati evameva (bj, sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | paṭikuṭati → T. -kūṭati; M7 -kūṭati and -kuṭati; S. -kujjati. (pts note) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip gaidžio plunksna ar sausgyslės gabaliukas mestas į ugnį nuo jos traukiasi, gręžiasi, nusisuka, jos nesiekia,
Evamevaṁ kho, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati …pe… upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti.
pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (pts) | pāṭikulyatā vā → pāṭikkūlyatāvā (sya-all) | paṭilīyati → M. la || upekkhā; Ph. pa || up- (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; M6. M7 -vaddhati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | evamevaṁ → evameva (bjt, th) | aniccasaññāparicitena → aniccasaññā paricitena (bjt) | + → patikuṭati pativaṭṭati na sampasārīyati (bjt) | patilīyati → paṭilīyati paṭikujjati na sampasārīyati (th) | evamevaṁ → evam eva (pts) | patilīyati upekkhā → paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati na sampasārīyati upekhā (pts)lygiai gi taip pat, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia, ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ anusandahati appaṭikulyatā saṇṭhāti;
anusandahati appaṭikulyatā → anusandati appaṭikkūlyatā vā (bj); anusandati appāṭikkūlyatā vā (sya-all, pts) | appāṭikkūlyatā → M. Ph. T. M7 appaṭi-; M6 appaṭikkulatā. (pts note) | vā → omitted by M. Ph. (pts note) | aniccasaññāparicitena → aniccasaññā paricitena (bjt)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas siekia praturtėjimo, garbinimo ir garbės bei jame įsitvirtina žavėjimasis,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me aniccasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (th) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau nepastovumo suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno aniccasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato lābhasakkārasiloke cittaṁ patilīyati patikuṭati pativattati, na sampasāriyati upekkhā vā pāṭikulyatā vā saṇṭhāti;
pativattati → pativaṭṭati (bj) | sampasāriyati → sampasārīyati (bj, sya-all) | pāṭikulyatā → paṭikkūlyatā (bj); pāṭikkūlyatā (sya-all, pts) | patilīyati patikuṭati pativattati → paṭilīyati paṭikujjati paṭivattati (sya-all); paṭilīyati paṭikuṭati paṭivaṭṭati (pts) | sampasāriyati upekkhā → sampasārīyati upekhā (pts) | paṭikuṭati → T. M7 -kūṭati; S. -kujjati. (pts note) | paṭivaṭṭati → M. S. -vattati; M6. M7 -vaddhati. (pts note) | upekhā → M. Ph. S. upekkhā. (pts note) | aniccasaññāparicitena → aniccasaññā paricitena (bjt)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti nepastovumą, protas traukiasi nuo praturtėjimo, garbinimo ir garbės, nuo jų gręžiasi, nusisuka, jų nesiekia,ir jame įsitvirtina arba lygiažiūra, arba pasišlykštėjimas,
veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me aniccasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
subhāvitā → bhāvitā (bj, sya-all, pts) | bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (th) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau nepastovumo suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Aniccasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas nepastovumo suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (bjt, th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Anicce dukkhasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | anicce dukkhasaññāparicitena → aniccedukkhasaññāparicatena (sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | ālasse → T. M7 ālasso; M. Ph. ālasye throughout. (pts note) | kosajje → T. kosajjo. (pts note) | vissaṭṭhiye → M. Ph. visa- throughout. (pts note) | pi → M. inserts bhikkhave. (pts note) | vadhake → omitted by T. (pts note) | apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā → appaccavekkhaṇāya tibbābhayasaññā (th) | apaccavekkhaṇāya → appaccavekkhaṇāya (pts)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā, na paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | ālasse → M6 ālasso. (pts note) | na → omitted by T. M6. M7. (pts note) | dukkhasaññāparicitena → dukkhasaññā paricitena (bjt) | apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā → appaccavekkhaṇāya tibbābhayasaññā (th) | apaccavekkhaṇāya → appaccavekkhaṇāya (pts)Jei, vienuoliai, prote vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, neįsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me anicce dukkhasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanā phalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (th) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno anicce dukkhasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato ālasye kosajje vissaṭṭhiye pamāde ananuyoge apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā paccupaṭṭhitā hoti, seyyathāpi, bhikkhave, ukkhittāsike vadhake.
apaccavekkhaṇāya → apaccavekkhanāya (bj) | bhikkhave → (bj, sya-all) | ālasye → ālasse (sya-all, pts) | seyyathāpi bhikkhave → seyyathā pi (pts) | pi → M. Ph. insert bhikkhave. (pts note) | dukkhasaññāparicitena → dukkhasaññā paricitena (bjt) | anicce dukkhasaññāparicitena → aniccedukkhasaññāparicitena (th) | apaccavekkhaṇāya tibbā bhayasaññā → appaccavekkhaṇāya tibbābhayasaññā (th) | apaccavekkhaṇāya → appaccavekkhaṇāya (pts)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti kančią tame, kas nepastovu, prote įsitvirtina aštrus tinginystės, dykinėjimo, palaidumo, nerūpestingumo, praktikos apleidimo, neapmąstymo pavojaus suvokimas, panašus, vienuoliai, į žudiko su apnuogintu kardu pavojaus suvokimą,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me anicce dukkhasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | subhāvitā → bhāvitā (sya-all, pts) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau kančios tame, kas nepastovu, suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Anicce dukkhasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas kančios tame, kas nepastovu, suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti, iti kho panetaṁ vuttaṁ.
amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts) | panetaṁ → pan etaṁ (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas „aš“ nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru. Taip buvo pasakyta.
Kiñcetaṁ paṭicca vuttaṁ?
kiñcetaṁ → kiñ etaṁ (pts)Ir kodėl taip buvo pasakyta?
Dukkhe anattasaññāparicitena, bhikkhave, bhikkhuno cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ → ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ (bj) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → M6 ahimkāramamiṁkāramanāpagatā; T. ahiṁkārāmamiṁkārāmānāpahatā; M7 -pagata- (pts note) | anattasaññāparicitena → anattasaññā paricitena (bjt) | vidhāsamatikkantaṁ → vidhā samatikkantaṁ (bjt) | dukkhe anattasaññāparicitena → dukkheanattasaññāparicitena (th) | imasmiñca → imasmiñ ca (pts)Vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti „aš“ nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, jų nesisavina ir neturi savimanos; jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs.
Sace, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu na ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
sabbanimittesu → sabbanimittesu ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ mānasaṁ (bj) | ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ → (bj) | dukkhe → T. dukkhena. (pts note) | sabbanimittesu → M. Ph. M7 add na here, but omit it before hoti. (pts note) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → M6. M7 ahiṁkāramamiṁkāramanāpagata-; T. as before n. 1. (pts note) | anattasaññāparicitena → anattasaññā paricitena (bjt) | dukkhe anattasaññāparicitena → dukkheanattasaññāparicitena (th) | + → ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ mānasaṁ (th, pts) | imasmiñca → imasmiñ ca (pts)Jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti „aš“ nebuvimą kančioje, protas tapatinasi su šiuo kūnu su sąmone ir su išoriniais objektais, juos savinasi ir turi savimaną; jei jis neįveikė skirstymo, nėra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘abhāvitā me dukkhe anattasaññā, natthi me pubbenāparaṁ viseso, appattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → M. Ph. -no. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Neišugdžiau „aš“ nebuvimo kančioje suvokimo, esu toks pat kaip ir anksčiau, nesu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybės.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
Sace pana, bhikkhave, bhikkhuno dukkhe anattasaññāparicitena cetasā bahulaṁ viharato imasmiñca saviññāṇake kāye bahiddhā ca sabbanimittesu ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ mānasaṁ hoti vidhāsamatikkantaṁ santaṁ suvimuttaṁ.
ahaṅkāramamaṅkāramānāpagataṁ → ahiṁkāramamiṁkāramānāpagataṁ (bj) | pana → omitted by M6. (pts note) | ahaṁkāramamaṁkāramānāpagataṁ → T. ahiṁkāramamiṁkāramānāpagata-; M6. M7 -manāpagata- (pts note) | anattasaññāparicitena → anattasaññā paricitena (bjt) | dukkhe anattasaññāparicitena → dukkheanattasaññāparicitena (th) | imasmiñca → imasmiñ ca (pts)Bet jei, vienuoliai, vienuolio, įpratusio dažnai suvokti „aš“ nebuvimą kančioje, protas nesitapatina nei su šiuo kūnu su sąmone, nei su jokiais išoriniais objektais, jų nesisavina ir neturi savimanos; jei jis įveikė skirstymą, yra nurimęs ir tinkamai išsilaisvinęs,
Veditabbametaṁ, bhikkhave, bhikkhunā ‘subhāvitā me dukkhe anattasaññā, atthi me pubbenāparaṁ viseso, pattaṁ me bhāvanābalan’ti.
bhāvanābalanti → bhāvanāphalanti (bj, sya-all) | subhāvitā → bhāvitā (sya-all, pts) | bhāvanābalanti itiha → bhāvanāphalan ti iti ha (pts) | bhikkhunā → Ph. -no. (pts note) | veditabbametaṁ → veditabbam etaṁ (pts)tas vienuolis turėtų suprasti: „Gerai išugdžiau „aš“ nebuvimo kančioje suvokimą, esu ne toks pat kaip anksčiau, esu pasiekęs išugdyto (proto) stiprybę.“
Itiha tattha sampajāno hoti.
itiha → iti ha (pts)Tad tuomet jis aiškiai tai supranta.
‘Dukkhe anattasaññā, bhikkhave, bhāvitā bahulīkatā mahapphalā hoti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā’ti,
dukkhe anattasaññā → dukkheanattasaññā (th) | amatapariyosānāti → amatapariyosānā ti (pts)Vienuoliai, ugdomas, dažnai praktikuojamas „aš“ nebuvimo kančioje suvokimas duoda didžiulę naudą ir vaisius, jis remiasi į nemarųjį elementą, jo viršūnė yra tai, kas yra nemaru.
iti yaṁ taṁ vuttaṁ idametaṁ paṭicca vuttaṁ.
yaṁ taṁ → yantaṁ (th) | yaṁ → yan (pts) | idametaṁ → idam etaṁ (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.
Imā kho, bhikkhave, satta saññā bhāvitā bahulīkatā mahapphalā honti mahānisaṁsā amatogadhā amatapariyosānā”ti.
amatapariyosānāti chaṭṭhaṁ → amatapariyosānā ti (pts)Šie yra septyni suvokimai, kurie ugdomi, dažnai praktikuojami duoda didžiulę naudą ir vaisius, jie remiasi į nemarųjį elementą, jų viršūnė yra tai, kas yra nemaru.“