Ubhayatthasutta23. Dvilypė nauda
Vuttañhetaṁ bhagavatā vuttamarahatāti me sutaṁ:
vuttañhetaṁ → (sya-all, pts) | vuttañhetaṁ → vuttaṁ hetaṁ (bjt) | vuttamarahatāti → vuttamarahatā ti (pts)Aš girdėjau, kad taip tikrai bylojo Palaimintasis, taip bylojo Arahantas:
“Ekadhammo, bhikkhave, bhāvito bahulīkato ubho atthe samadhigayha tiṭṭhati—
ekadhammo → ekadhammo dhammo (sya-all) | samadhigayha → samadhiggayha, D. Pa. (pts note)„Vienuoliai, kai viena dhamma yra ugdoma, dažnai praktikuojama, ji neša dvilypę naudą:
diṭṭhadhammikañceva atthaṁ samparāyikañca.labą šiame gyvenime ir laimę ateinančiuose.
Katamo ekadhammo?Kokia viena dhamma?
Appamādo kusalesu dhammesu.Neaplaidumas doru būsenų atžvilgiu.
Ayaṁ kho, bhikkhave, ekadhammo bhāvito bahulīkato ubho atthe samadhigayha tiṭṭhati—
bhikkhave → bhikkhu, C. (pts note) | samadhigayha → samadhiggayha, D. P. Pa. (pts note)Kai ši, vienuoliai, viena dhamma yra ugdooma, dažnai praktikuojama, ji neša dvilypę naudą:
diṭṭhadhammikañceva atthaṁ samparāyikañcā”ti.
samparāyikañcāti → samparāyikañcā ti (bjt) | samparāyikañcāti → samparāyikañcā-ti (pts)labą šiame gyvenime ir laimę ateinančiuose.”
Etamatthaṁ bhagavā avoca.
etamatthaṁ → etam-atthaṁ (pts)Apie tai Palaimintasis kalbėjo.
Tatthetaṁ iti vuccati:Taip pasakyta apie tai:
“Appamādaṁ pasaṁsanti, puññakiriyāsu paṇḍitā;
puññakiriyāsu → puññakiriyasu (pts) | puññakiriyasu → -kriyāsu, M. (pts note)„Išminčiai giria neaplaidumą dvasiškai nuopelningu veiksmu atžvilgiu. Appamatto ubho atthe, adhigaṇhāti paṇḍito.
adhigaṇhāti → adhiggaṇhāti (th)Neaplaidus išminčius gauna dvilypę naudą:Diṭṭhe dhamme ca yo attho, yo cattho samparāyiko;
diṭṭhe dhamme ca → diṭṭhevadhamme (bj)labą šiame gyvenime ir laimę ateinančiuose Atthābhisamayā dhīro, paṇḍitoti pavuccatī”ti.
atthābhisamayā → attābhi-, P. Pa. (pts note) paṇḍitoti → paṇḍito ti (pts)Dėl prasmės perpratimo galvočių vadina išminčiumi.”
Ayampi attho vutto bhagavatā, iti me sutanti.
ayampi → ayam-pi (pts) | sutanti → sutan-ti ek (pts)Apie tai taip pat Palaimintasis kalbėjo. Taip aš girdėjau.