SatipaṭṭhānasuttaAtidos sritys
Evaṁ me sutaṁ—
evaṁ me → evamme (th) | evaṁ me → evam-me (pts)Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā kurūsu viharati kammāsadhammaṁ nāma kurūnaṁ nigamo.
kammāsadhammaṁ → kammāssadammaṁ (bj) | kammāsadhammaṁ nāma → kammāssadhamman-nāma (pts)Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs kurų krašte prie kurų miestelio Kamasadhamma.
Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi:
āmantesi → amantesi (pts)Ten gi Palaimintasis kreipėsi į vienuolius:
“bhikkhavo”ti.
bhikkhavoti → bhikkhavo ti (pts)„Vienuoliai!”
“Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṁ.
bhadanteti → bhadandeti (sya-all) | bhadanteti → bhadante ti (pts)„Taip, Garbusis,” – atsakė Palaimintajam tie vienuoliai.
Bhagavā etadavoca:
etadavoca → etad-avoca (pts)Palaimintasis štai ką pasakė:
“Ekāyano ayaṁ, bhikkhave, maggo sattānaṁ visuddhiyā, sokaparidevānaṁ samatikkamāya, dukkhadomanassānaṁ atthaṅgamāya, ñāyassa adhigamāya, nibbānassa sacchikiriyāya, yadidaṁ cattāro satipaṭṭhānā.
sokaparidevānaṁ → sokapariddavānaṁ (bj, pts) | atthaṅgamāya → atthagamāya (bj, pts) | sokaparidevānaṁ → pariddavānaṁ (cck: sī. pī.) | + → uddeso (my) | + → uddesa (ms2005)„Esti, vienuoliai, tiesioginis kelias būtybėms apsivalyti, liūdesiui ir raudojimui įveikti, skausmui ir nepasitenkinimui užbaigti, žinojimui pasiekti, Nibbānai patirti – tai keturios atidos sritys.
Katame cattāro?Kokios keturios?
Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ;Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ;gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ;gyvena stebėdamas protą kaip protą, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu;
dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā, vineyya loke abhijjhādomanassaṁ.
abhijjhādomanassaṁ → pāṭhantare puna uddesoti dissati (sya-all note)gyvena stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius, būdamas uolus, su aiškiu supratimu, atidus, be godulio ir nepasitenkinimo pasauliu.
Uddeso niṭṭhito.
uddeso niṭṭhito → uddesavāro kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (bjt)
1. Kāyānupassanā1. Kūno stebėjimas
1.1. Kāyānupassanāānāpānapabba1.1 Atidos kvėpavimui skyrius
Kathañca, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati?
kathañca → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną?
Idha, bhikkhave, bhikkhu araññagato vā rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati, pallaṅkaṁ ābhujitvā, ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya, parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā.
satiṁ → satim (pts)Štai vienuolis nuėjęs ar į mišką, po medžiu, ar į atokią vietą atsisėda sukryžiavęs kojas, laikydamas kūną tiesiai, sutelkęs atidą priešais save.
So satova assasati, satova passasati.
satova → sato (bj, sya-all, pts1ed) | satova → sato (cck: sī. syā.) | satova → sato va (pts)Jis įkvepia (būdamas) atidus, iškvepia (būdamas) atidus.
Dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti,Ilgai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu ilgai“, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai“.
rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti.Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai“, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai“.
‘Sabbakāyapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas visą kūną, praktikuojasi iškvėpti patirdamas visą kūną.
‘Passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati, ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti nuramindamas kūno darinius, praktikuojasi iškvėpti nuramindamas kūno darinius“.
Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā dīghaṁ vā añchanto ‘dīghaṁ añchāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā añchanto ‘rassaṁ añchāmī’ti pajānāti;
seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs tekintojas arba tekintojo padėjėjas, sukdamas (detalę ant staklių) ilgai, supranta: „Suku ilgai“, – sukdamas trumpai, supranta: „Suku trumpai“.
evameva kho, bhikkhave, bhikkhu dīghaṁ vā assasanto ‘dīghaṁ assasāmī’ti pajānāti, dīghaṁ vā passasanto ‘dīghaṁ passasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā assasanto ‘rassaṁ assasāmī’ti pajānāti, rassaṁ vā passasanto ‘rassaṁ passasāmī’ti pajānāti;Lygiai gi, vienuoliai, taip ilgai įkvėpdamas vienuolis supranta: „Įkvepiu ilgai“, – ilgai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu ilgai“. Trumpai įkvėpdamas jis supranta: „Įkvepiu trumpai“, – trumpai iškvėpdamas supranta: „Iškvepiu trumpai“.
‘sabbakāyapaṭisaṁvedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaṭisaṁvedī passasissāmī’ti sikkhati;Jis praktikuojasi įkvėpti patirdamas visą kūną, praktikuojasi iškvėpti patirdamas visą kūną.
‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ assasissāmī’ti sikkhati, ‘passambhayaṁ kāyasaṅkhāraṁ passasissāmī’ti sikkhati.Jis praktikuojasi įkvėpti nuramindamas kūno darinius, praktikuojasi iškvėpti nuramindamas kūno darinius.
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati.Jis stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga nykti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi kāyo’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts) | kāyoti → kāyo ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
Evampi kho → evampi (bj, sya-all, pts1ed) | kho → (pts) | kho → evampi (cck: sī. syā. pī.) | evampi kho → evam-pi (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną.
1.2. Kāyānupassanāiriyāpathapabba1.2 Pozų skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti, ṭhito vā ‘ṭhitomhī’ti pajānāti, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sayāno vā ‘sayānomhī’ti pajānāti.
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | ṭhitomhīti → ṭhito mhīti (pts) | nisinnomhīti → nisinno mhīti (pts) | sayānomhīti → sayāno mhīti (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas supranta: „Einu“, – stovėdamas supranta: „Stoviu“, – sėdėdamas supranta: „Sėdžiu“, – o gulėdamas supranta: „Guliu“.
Yathā yathā vā panassa kāyo paṇihito hoti tathā tathā naṁ pajānāti.
panassa → pan assa (pts)Ir kad ir kokioje pozoje jo kūnas būtų, jis tai supranta.
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati.Jis stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga nykti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi kāyo’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (bj, sya-all, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
1.3. Kāyānupassanāsampajānapabba1.3 Aiškaus supratimo skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu abhikkante paṭikkante sampajānakārī hoti, ālokite vilokite sampajānakārī hoti, samiñjite pasārite sampajānakārī hoti, saṅghāṭipattacīvaradhāraṇe sampajānakārī hoti, asite pīte khāyite sāyite sampajānakārī hoti, uccārapassāvakamme sampajānakārī hoti, gate ṭhite nisinne sutte jāgarite bhāsite tuṇhībhāve sampajānakārī hoti.
samiñjite → sammiñjite (bjt, th) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | sampajānakārī hoti → s h (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis eidamas į priekį ir eidamas atgal, daro tai aiškiai suprasdamas; žiūrėdamas į priekį ir žiūrėdamas į šalis, daro tai aiškiai suprasdamas; sulenkdamas ir ištiesdamas (galūnes), daro tai aiškiai suprasdamas; dėvėdamas viršutinius apdarus ir nešdamas dubenį aukoms, daro tai aiškiai suprasdamas; valgydamas, gerdamas, kramtydamas ir ragaudamas, daro tai aiškiai suprasdamas; tuštindamasis ir šlapindamasis, daro tai aiškiai suprasdamas; eidamas, stovėdamas, sėdėdamas, gulėdamas, nubusdamas, kalbėdamas ir tylėdamas, daro tai aiškiai suprasdamas.
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
viharati → (bj) | + → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (bj, sya-all, pts) | evampi kho → evam-pi (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Sampajānapabbaṁ niṭṭhitaṁ.
sampajānapabbaṁ niṭṭhitaṁ → sampajaññapabbaṁ (bjt, th)
1.4. Kāyānupassanāpaṭikūlamanasikārapabba1.4 Atgrasumo skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ uddhaṁ pādatalā, adho kesamatthakā, tacapariyantaṁ pūraṁ nānappakārassa asucino paccavekkhati:
pūraṁ nānappakārassa → pūrannānappakārassa (th, pts) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | imameva → imam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip):
‘atthi imasmiṁ kāye kesā lomā nakhā dantā taco maṁsaṁ nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ vakkaṁ hadayaṁ yakanaṁ kilomakaṁ pihakaṁ papphāsaṁ antaṁ antaguṇaṁ udariyaṁ karīsaṁ pittaṁ semhaṁ pubbo lohitaṁ sedo medo assu vasā kheḷo siṅghāṇikā lasikā muttan’ti.
nhāru → nahāru (bj, pts1ed); nahārū (sya-all) | siṅghāṇikā lasikā muttan’ti → muttaṁ matthaluṅganti (mr) | nhāru aṭṭhi → nahārū aṭṭhī (sya-all) | nhāru aṭṭhi aṭṭhimiñjaṁ → nahāru aṭṭhī aṭṭhimiñjā (pts) | aṭṭhimiñjaṁ → aṭṭhimiñjā (bj: bahūsu) | nhāru → nahāru (cck: sī. syā. pī.) | mutta’nti → muttaṁ matthaluṅganti (cck: ka.) | muttanti → muttan-ti (pts)„Šiame kūne yra galvos plaukai, kūno plaukai, nagai, dantys, oda, raumenys, sausgyslės, kaulai, čiulpai, inkstai, širdis, kepenys, diafragma, blužnis, plaučiai, žarnos, žarnaplėvė, skrandžio turinys, išmatos, tulžis, gleivės, pūliai, kraujas, prakaitas, lašiniai, ašaros, riebalai, seilės, snargliai, sąnarinis tepalas, šlapimas.“
Seyyathāpi, bhikkhave, ubhatomukhā putoḷi pūrā nānāvihitassa dhaññassa, seyyathidaṁ—sālīnaṁ vīhīnaṁ muggānaṁ māsānaṁ tilānaṁ taṇḍulānaṁ. Tamenaṁ cakkhumā puriso muñcitvā paccavekkheyya: ‘ime sālī ime vīhī ime muggā ime māsā ime tilā ime taṇḍulā’ti.
putoḷi → mūtoḷī (bj, sya-all); mutoḷī (pts1ed) | putoḷi → mutoḷī (pts) | mūtoḷī → mutoli (bj: katthaci); mutoḷī (bj: PTS) | putoḷi → mūtoḷī (cck: sī. syā. pī.) | seyyathidaṁ → seyyathīdaṁ (th, pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | tamenaṁ → tam-enaṁ (pts) | taṇḍulāti → taṇḍulā ti (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip jei būtų maišas turintis dvi angas pilnas visokiausių grūdų, tokių kaip: balti ryžiai, nevalyti ryžiai, žirniai, pupos, sezamo sėklos, rudi ryžiai. Jį atidarytų ir apžiūrėtų geros regos žmogus: „Tai balti ryžiai, tai nevalyti ryžiai, tai žirniai, tai pupos, tai sezamo sėklos, tai rudi ryžiai.“
Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ uddhaṁ pādatalā, adho kesamatthakā, tacapariyantaṁ pūraṁ nānappakārassa asucino paccavekkhati:
pūraṁ nānappakārassa → pūrannānappakārassa (th, pts) | evameva → evam-eva (pts) | imameva → imam-eva (pts)Lygiai gi, vienuoliai, taip vienuolis šitą patį, padengtą oda kūną, pilną visokiausių nešvarumų, mintyse apžiūri į viršų nuo kojų padų ir žemyn nuo galvos plaukų (taip):
‘atthi imasmiṁ kāye kesā lomā …pe… muttan’ti.
pe → spelled out in full (bjt) | + → lasikā (th)„Šiame kūne yra galvos plaukai… šlapimas.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
+ → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (bj, sya-all, pts) | evampi kho → evam-pi (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Paṭikūlamanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ.
paṭikūlamanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ → paṭikakūlamanasikārapabbaṁ (bjt) | paṭikūlamanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ → paṭikkūlapabbaṁ (th)
1.5. Kāyānupassanādhātumanasikārapabba1.5 Dėmesio nukreipto į elementus skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ yathāṭhitaṁ yathāpaṇihitaṁ dhātuso paccavekkhati:
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | imameva → imam-eva (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis į šitą patį kūną, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kad ir kokioje pozoje būtų, žiūri kaip į elementus:
‘atthi imasmiṁ kāye pathavīdhātu āpodhātu tejodhātu vāyodhātū’ti.
pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (bj, sya-all, pts)„Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“
Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho goghātako vā goghātakantevāsī vā gāviṁ vadhitvā catumahāpathe bilaso vibhajitvā nisinno assa.
catumahāpathe → cātummahāpathe (bj, sya-all, pts1ed) | vibhajitvā → paṭivibhajitvā (bj, pts) | catumahāpathe bilaso vibhajitvā → cātummahāpathe vilaso paṭivibhajitvā (sya-all) | catumahāpathe → cātummahāpathe (pts) | catumahāpathe → cātummahāpathe (cck: sī. syā. pī.) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip įgudęs skerdikas ar skerdiko padėjėjas sėdėtų kryžkelėje išdorojęs karvę ir padalinęs ją į dalis,
Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva kāyaṁ yathāṭhitaṁ yathāpaṇihitaṁ dhātuso paccavekkhati:
evameva → evam-eva (pts) | imameva → imam-eva (pts)lygiai gi, vienuoliai, taip ir vienuolis į šitą patį kūną, kad ir kaip šis būtų išsidėstęs, kad ir kokioje pozoje būtų, žiūri kaip į elementus:
‘atthi imasmiṁ kāye pathavīdhātu āpodhātu tejodhātu vāyodhātū’ti.
pathavīdhātu → paṭhavīdhātu (bj, sya-all, pts)„Šiame kūne yra žemės elementas, vandens elementas, ugnies elementas, vėjo elementas.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
+ → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (bj, sya-all, pts) | evampi kho → evam-pi (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Dhātumanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ.
niṭṭhitaṁ → navasīvathikāpabbaṁ (bjt) | dhātumanasikārapabbaṁ niṭṭhitaṁ → dhātupabbaṁ (th)
1.6. Kāyānupassanānavasivathikapabba1.6 Devyni kapininiai stebėjimai
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ ekāhamataṁ vā dvīhamataṁ vā tīhamataṁ vā uddhumātakaṁ vinīlakaṁ vipubbakajātaṁ.
sivathikāya → sīvathikāya (bj, sya-all, pts) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas vienos dienos senumo, dviejų dienų senumo ar trijų dienų senumo išmestą kapinėse, ištinusį, pamėlynavusį, pūvantį lavoną,
So imameva kāyaṁ upasaṁharati:
imameva → imam-eva (pts)sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:
‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti.
evaṁanatītoti → etaṁ anatīto ti (pts) | evaṁanatīto’ti → etaṁ anatītoti (cck: sī. pī.) | anatītoti → etaṁ anatītotipi pāṭho (sya-all: sī.) | evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatītoti → evaṁ dhammo evambhāvī evaṁ anatītoti (bjt) | evaṁanatītoti → evaṁ anatītoti (th) | ayampi → ayam-pi (pts)„Šitas kūnas turi tokią pat prigimtį, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
pe → spelled out in full (bjt) | + → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (sya-all, pts) | evampi kho → evam-pi (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ kākehi vā khajjamānaṁ kulalehi vā khajjamānaṁ gijjhehi vā khajjamānaṁ kaṅkehi vā khajjamānaṁ sunakhehi vā khajjamānaṁ byagghehi vā khajjamānaṁ dīpīhi vā khajjamānaṁ siṅgālehi vā khajjamānaṁ vividhehi vā pāṇakajātehi khajjamānaṁ.
kulalehi vā khajjamānaṁ gijjhehi vā khajjamānaṁ kaṅkehi vā khajjamānaṁ sunakhehi vā khajjamānaṁ byagghehi vā khajjamānaṁ dīpīhi vā khajjamānaṁ siṅgālehi vā → kulalehi vā khajjamānaṁ gijjhehi vā khajjamānaṁ supāṇehi vā khajjamānaṁ sigālehi vā (si, pts1ed), gijjhehi vā khajjamānaṁ kulalalehi vā khajjamānaṁ suvāṇehi vā khajjamānaṁ siṇigālehi vā (sya-all) | sivathikāya → sīvathikāya (sya-all, pts) | kākehi → kākehi vā khajjamānaṁ gijjhehi (sya-all) | kaṅkehi → supāṇehi (pts) | vā → gijjhehi vā khajjamānaṁ, suvānehi vā khajjamānaṁ, sigālehi vā (cck: syā. pī.) | suvāṇehi → supāṇehi (sya-all: sī. yu.) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas išmestą kapinėse lavoną ėdamą varnų ar ėdamą vanagų, ėdamą maitvanagių ar ėdamą garnių, ėdamą šunų ar ėdamą tigrų, ėdamą laukinių žvėrių ar ėdamą šakalų ar ėdamą daugybės vabzdžių,
So imameva kāyaṁ upasaṁharati:
imameva → imam-eva (pts)sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:
‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti.
evaṁanatītoti → etaṁ anatīto ti (pts) | evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatītoti → evaṁ dhammo evambhāvī etaṁ anatītoti (bjt) | evaṁanatītoti → evaṁ anatītoti (th) | ayampi → ayam-pi (pts)„Šitas kūnas turi tokią pat prigimtį, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
kāye kāyānupassī → k k (pts) | + → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (sya-all, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną.
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ aṭṭhikasaṅkhalikaṁ samaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ …pe…
sivathikāya → sīvathikāya (sya-all, pts) | aṭṭhikasaṅkhalikaṁ → aṭṭhisaṅkhalikaṁ (sya-all) | pe → spelled out in full (bjt) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts) | nhārusambandhaṁ → nahārusambandhaṁ (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas išmesto kapinėse lavono sujungtus sausgyslėmis griaučius su mėsa ir kraujais…
Aṭṭhikasaṅkhalikaṁ nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ …pe…
aṭṭhikasaṅkhalikaṁ nimaṁsalohitamakkhitaṁ → aṭṭhisaṅkhalikaṁ nimmaṁsalohitamakkhitaṁ (sya-all) | nimaṁsalohitamakkhitaṁ nhārusambandhaṁ → nimmaṁsa-lohitamakkhitaṁ nahārusambandhaṁ (pts)sujungtus sausgyslėmis griaučius be mėsos, paraudonavusius nuo kraujo…
Aṭṭhikasaṅkhalikaṁ apagatamaṁsalohitaṁ nhārusambandhaṁ …pe…
aṭṭhikasaṅkhalikaṁ → aṭṭhisaṅkhalikaṁ (sya-all) | pe → spelled out in full (bjt) | nhārusambandhaṁ → nahārusambandhaṁ (pts)sujungtus sausgyslėmis griaučius, be mėsos, be kraujo…
Aṭṭhikāni apagatasambandhāni disā vidisā vikkhittāni, aññena hatthaṭṭhikaṁ aññena pādaṭṭhikaṁ aññena gopphakaṭṭhikaṁ aññena jaṅghaṭṭhikaṁ aññena ūruṭṭhikaṁ aññena kaṭiṭṭhikaṁ aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhiṭṭhikaṁ aññena khandhaṭṭhikaṁ aññena gīvaṭṭhikaṁ aññena hanukaṭṭhikaṁ aññena dantaṭṭhikaṁ aññena sīsakaṭāhaṁ.
aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhiṭṭhikaṁ aññena khandhaṭṭhikaṁ → aññena piṭṭhikaṇṭakaṁ aññena piṭṭhikaṇṭakaṭṭhikaṁ aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena uraṭṭhikaṁ aññena bāhuṭṭhikaṁ aññena aṁsaṭṭhikaṁ (sya-all) | aññena kaṭaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhikaṇṭakaṁ (pts1ed) | aññena gīvaṭṭhikaṁ aññena hanukaṭṭhikaṁ aññena dantaṭṭhikaṁ aññena sīsakaṭāhaṁ → aññena sīsakaṭāhaṁ (si) | apagatasambandhāni → apagatanhārusambandhāni (sya-all) | gopphakaṭṭhikaṁ aññena → (sya-all, pts) | aññena → aññena piṭṭhikaṇṭakaṭṭhikaṁ aññena (sya-all) | piṭṭhiṭṭhikaṁ → uraṭṭhikaṁ (sya-all) | hanukaṭṭhikaṁ → hanuṭṭhikaṁ (sya-all) | ūruṭṭhikaṁ → ūraṭṭhikaṁ (pts) | kaṭiṭṭhikaṁ → kaṭaṭṭhikaṁ (pts) | apagatasambandhāni → apagatanhārusambandhāni (cck: syā.) | gopphakaṭṭhikaṁ → ‘‘aññena gopphakaṭṭhika’’nti idaṁ sī. syā. pī. potthakesu natthi (cck note) | kaṭiṭṭhikaṁ → aññena kaṭaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhaṭṭhikaṁ aññena kaṇṭakaṭṭhikaṁ aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena uraṭṭhikaṁ aññena aṁsaṭṭhikaṁ aññena bāhuṭṭhikaṁ (cck: syā.) | khandhaṭṭhikaṁ → aññena kaṭaṭṭhikaṁ aññena piṭṭhaṭṭhikaṁ aññena kaṇṭakaṭṭhikaṁ aññena phāsukaṭṭhikaṁ aññena uraṭṭhikaṁ aññena aṁsaṭṭhikaṁ aññena bāhuṭṭhikaṁ (cck: syā.) | apagatanhārusambandhāni → apagatasambandhanāni. * yu. aṭṭhikasaṅkhalikanti dissati (sya-all: sī. yu.) | disā vidisā → disāvidisā (pts)nesujungtus sausgyslėmis griaučius, išmėtytus į visas puses: vienur rankų kaulą, kitur padikaulį, vienur kulkšnies kaulą, kitur blauzdikaulį, vienur šlaunikaulį, kitur dubenkaulį, vienur šonkaulį, kitur stuburkaulį, vienur raktikaulį, kitur kaklo kaulą, vienur žandikaulį, kitur dantį, dar kitur kaukolę,
So imameva kāyaṁ upasaṁharati:
imameva → imam-eva (pts)sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:
‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti.
evaṁanatītoti → etaṁ anatīto ti (pts) | evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatītoti → evaṁ dhammo evambhāvī etaṁ anatītoti (bjt) | evaṁanatītoti → evaṁ anatītoti (th) | ayampi → ayam-pi (pts)„Šitas kūnas turi tokią pat prigimtį, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati …pe…
kāye kāyānupassī → k k (pts) | + → upādiyati (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną…
evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
kho → (sya-all, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīraṁ sivathikāya chaḍḍitaṁ, aṭṭhikāni setāni saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni …pe…
sivathikāya → sīvathikāya (sya-all, pts) | saṅkhavaṇṇapaṭibhāgāni → saṅkhavaṇṇūpanibhāni (cck: sī. syā. pī.) | pe → spelled out in full (bjt) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | seyyathāpi → seyyathā pi (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis panašiai kaip kad matydamas išmesto kapinėse lavono baltus kaulus, įgavusius kriauklės spalvą…
Aṭṭhikāni puñjakitāni terovassikāni …pe…
pe → spelled out in full (bjt)pasenusių kaulų krūvą…
Aṭṭhikāni pūtīni cuṇṇakajātāni.supuvusius kaulus, pavirtusius dulkėmis,
So imameva kāyaṁ upasaṁharati:
imameva → imam-eva (pts)sutelkia dėmesį į šitą patį kūną:
‘ayampi kho kāyo evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatīto’ti.
evaṁanatītoti → etaṁ anatīto ti (pts) | evaṁdhammo evaṁbhāvī evaṁanatītoti → evaṁ dhammo evambhāvī etaṁ anatītoti (bjt) | evaṁanatītoti → evaṁ anatītoti (th) | ayampi → ayam-pi (pts)„Šitas kūnas turi tokią pat prigimtį, tokia (jo) ateitis, (jis) to neišvengs.“
Iti ajjhattaṁ vā kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati;
kāye kāyānupassī → k k (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną viduje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną išorėje, arba gyvena, stebėdamas kūną kaip kūną ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā kāyasmiṁ viharati.Jis stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga nykti, arba stebi, kaip kūnui yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi kāyo’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts) | kāyoti → kāyo ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti kūnas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.
evampi → evaṁ (sya-all, pts) | + → bhikkhave bhikkhu kāye kāyānupassī viharati evaṁ (bjt)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas kūną kaip kūną.
Navasivathikapabbaṁ niṭṭhitaṁ.
navasivathikapabbaṁ niṭṭhitaṁ → kāyānupassanā satipaṭṭhānaṁ (bjt) | navasivathikapabbaṁ niṭṭhitaṁ → navasīvathikāpabbaṁ kāyānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (th)
Cuddasakāyānupassanā niṭṭhitā.
cuddasakāyānupassanā niṭṭhitā → vedanānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (bjt)
2. Vedanānupassanā2. Jausmo tonų stebėjimas
Kathañca, bhikkhave, bhikkhu vedanāsu vedanānupassī viharati?
kathañca → kathañca pana (cck) | kathañca → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus?
Idha, bhikkhave, bhikkhu sukhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
sukhaṁ vā → sukhaṁ (bj, sya-all, pts1ed, mr) | vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all, pts) | vā → (pts) | vā → sukhaṁ, dukkhaṁ, adukkhamasukhaṁ (cck: sī. syā. pī. ka.)Štai, vienuoliai, vienuolis, jausdamas malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu malonų jausmo toną“, –
Dukkhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
Dukkhaṁ vā → dukkhaṁ (bj, sya-all, pts1ed, mr) | vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all) | vā → (pts) | vā → sukhaṁ, dukkhaṁ adukkhamasukhaṁ (cck: sī. syā. pī. ka.)jausdamas nemalonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu nemalonų jausmo toną“, –
Adukkhamasukhaṁ vā vedanaṁ vedayamāno ‘adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vā → (bj, sya-all, pts) | vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all)jausdamas nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.“
Sāmisaṁ vā sukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all, pts)Jausdamas žemišką malonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką malonų jausmo toną“, –
Nirāmisaṁ vā sukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ sukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all)jausdamas dvasinį malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį malonų jausmo toną“.
Sāmisaṁ vā dukkhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all)Jausdamas žemišką nemalonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką nemalonų jausmo toną“, –
Nirāmisaṁ vā dukkhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ dukkhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all)jausdamas dvasinį nemalonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį nemalonų jausmo toną“.
Sāmisaṁ vā adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘sāmisaṁ adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all)Jausdamas žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, jis supranta: „Jaučiu žemišką nei nemalonų, nei malonų jausmo toną“, –
Nirāmisaṁ vā adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayamāno ‘nirāmisaṁ adukkhamasukhaṁ vedanaṁ vedayāmī’ti pajānāti.
vedayamāno → vediyamāno (bj, sya-all, pts) | vedayāmīti → vediyāmīti (bj, sya-all, pts) | adukkhamasukhaṁ → adukkham-asukhaṁ (pts)jausdamas dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmo toną, supranta: „Jaučiu dvasinį nei nemalonų, nei malonų jausmo toną.“
Iti ajjhattaṁ vā vedanāsu vedanānupassī viharati, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus viduje, arba gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus išorėje, arba gyvena, stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati.Jis stebi, kaip jausmo tonams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip jausmo tonams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip jausmo tonams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi vedanā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts) | vedanāti → vedanā ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti jausmo tonas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu vedanāsu vedanānupassī viharati.
evampi → evaṁ (bj, sya-all, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas jausmo tonus kaip jausmo tonus.
Vedanānupassanā niṭṭhitā.
vedanānupassanā niṭṭhitā → vedanānupassanāsatipaṭṭhānaṁ cittānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (bjt) | vedanānupassanā niṭṭhitā → vedanānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (th)
3. Cittānupassanā3. Proto stebėjimas
Kathañca, bhikkhave, bhikkhu citte cittānupassī viharati?
kathañca → kathañca pana (cck) | kathañca → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas protą kaip protą?
Idha, bhikkhave, bhikkhu sarāgaṁ vā cittaṁ ‘sarāgaṁ cittan’ti pajānāti.
cittanti → cittan-ti (pts)Štai, vienuoliai, vienuolis supranta protą su aistra kaip protą su aistra;
Vītarāgaṁ vā cittaṁ ‘vītarāgaṁ cittan’ti pajānāti.
cittanti → cittan-ti (pts)supranta protą be aistros kaip protą be aistros;
Sadosaṁ vā cittaṁ ‘sadosaṁ cittan’ti pajānāti.supranta protą su neapykanta kaip protą su neapykanta;
Vītadosaṁ vā cittaṁ ‘vītadosaṁ cittan’ti pajānāti.supranta protą be neapykantos kaip protą be neapykantos;
Samohaṁ vā cittaṁ ‘samohaṁ cittan’ti pajānāti.supranta protą su paklydimu kaip protą su paklydimu;
Vītamohaṁ vā cittaṁ ‘vītamohaṁ cittan’ti pajānāti.supranta protą be paklydimo kaip protą be paklydimo;
Saṅkhittaṁ vā cittaṁ ‘saṅkhittaṁ cittan’ti pajānāti.
saṅkhittaṁ → saṁkhittaṁ (my, ms2005)supranta suvaržytą protą kaip suvaržytą protą;
Vikkhittaṁ vā cittaṁ ‘vikkhittaṁ cittan’ti pajānāti.supranta išsiblaškiusį protą kaip išsiblaškiusį protą;
Mahaggataṁ vā cittaṁ ‘mahaggataṁ cittan’ti pajānāti.supranta didingą protą kaip didingą protą;
Amahaggataṁ vā cittaṁ ‘amahaggataṁ cittan’ti pajānāti.supranta nedidingą protą kaip nedidingą protą;
Sauttaraṁ vā cittaṁ ‘sauttaraṁ cittan’ti pajānāti.supranta pranokstamą protą kaip pranokstamą protą;
Anuttaraṁ vā cittaṁ ‘anuttaraṁ cittan’ti pajānāti.supranta nepranokstamą protą kaip nepranokstamą protą;
Samāhitaṁ vā cittaṁ ‘samāhitaṁ cittan’ti pajānāti.supranta sutelktą protą kaip sutelktą protą;
Asamāhitaṁ vā cittaṁ ‘asamāhitaṁ cittan’ti pajānāti.supranta nesutelktą protą kaip nesutelktą protą;
Vimuttaṁ vā cittaṁ ‘vimuttaṁ cittan’ti pajānāti.supranta išlaisvintą protą kaip išlaisvintą protą;
Avimuttaṁ vā cittaṁ ‘avimuttaṁ cittan’ti pajānāti.
cittanti → cittan-ti (pts)supranta neišlaisvintą protą kaip neišlaisvintą protą.
Iti ajjhattaṁ vā citte cittānupassī viharati, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā citte cittānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas protą kaip protą viduje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą išorėje, arba gyvena, stebėdamas protą kaip protą ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati, vayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati, samudayavayadhammānupassī vā cittasmiṁ viharati.Jis stebi, kaip protui yra būdinga kilti, arba stebi, kaip protui yra būdinga nykti, arba stebi, kaip protui yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi cittan’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts) | cittanti → cittan-ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti protas“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu citte cittānupassī viharati.
evampi → evaṁ (bj, sya-all, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas protą kaip protą.
Cittānupassanā niṭṭhitā.
cittānupassanā niṭṭhitā → cittānupassanāsatipaṭṭhānaṁ dhammānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (bjt) | cittānupassanā niṭṭhitā → cittānupassanāsatipaṭṭhānaṁ (th)
4. Dhammānupassanā4. Mokymui reikšmingų reiškinių stebėjimas
4.1. Dhammānupassanānīvaraṇapabba4.1 Kliūčių skyrius
Kathañca, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati?
kathañca → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu.Štai, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip reiškinius.
Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu?
pana → (bj, sya-all, pts) | kathañca pana → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu santaṁ vā ajjhattaṁ kāmacchandaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ kāmacchando’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ kāmacchandaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ kāmacchando’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa kāmacchandassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa kāmacchandassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa kāmacchandassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.
kāmacchandaṁ → kāmachandaṁ (th) | kāmacchandoti → kāmachandoti (th) | kāmacchandassa → kāmachandassa (th) | kāmacchandoti → kāmacchando ti (pts) | natthi → na-tthi (pts) | tañca → tañ-ca (pts)Štai vienuolis, viduje esant jausminiam geismui, supranta: „Manyje yra jausminis geismas“, – arba viduje nesant jausminio geismo, supranta: „Manyje nėra jausminio geismo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs jausminis geismas, supranta kaip paliekamas kilęs jausminis geismas, ir kaip nebekyla paliktas jausminis geismas, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ byāpādaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ byāpādo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ byāpādaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ byāpādo’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa byāpādassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa byāpādassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Viduje esant piktavališkumui, jis supranta: „Manyje yra piktavališkumas“, – arba viduje nesant piktavališkumo, supranta: „Manyje nėra piktavališkumo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs piktavališkumas, supranta kaip paliekamas kilęs piktavališkumas, ir kaip nebekyla paliktas piktavališkumas, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ thinamiddhaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ thinamiddhan’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ thinamiddhaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ thinamiddhan’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa thinamiddhassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa thinamiddhassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa thinamiddhassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.
thinamiddhaṁ → thīnamiddhaṁ (bj, cck, sya-all, pts) | thinamiddhanti → thīnamiddhanti (bj, cck, sya-all) | thinamiddhassa → thīnamiddhassa (bj, cck, sya-all)Viduje esant tinguliui ir apsnūdimui, jis supranta: „Manyje yra tingulys ir apsnūdimas“, – arba viduje nesant tingulio ir apsnūdimo, supranta: „Manyje nėra tingulio ir apsnūdimo“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilę tingulys ir apsnūdimas, supranta kaip paliekamas kilę tingulys ir apsnūdimas, ir kaip nebekyla paliktas tingulys ir apsnūdimas, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ uddhaccakukkuccaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ uddhaccakukkuccan’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ uddhaccakukkuccaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ uddhaccakukkuccan’ti pajānāti; yathā ca anuppannassa uddhaccakukkuccassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa uddhaccakukkuccassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa uddhaccakukkuccassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Viduje esant nerimui ir graužačiai, jis supranta: „Manyje yra nerimas ir graužatis”, – arba viduje nesant nerimo ir graužaties, supranta: „Manyje nėra nerimo ir graužaties“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilę nerimas ir graužatis, supranta kaip pašalinami kilę nerimas ir graužatis, ir kaip nebekyla pašalinti nerimas ir graužatis, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ vicikicchaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ vicikicchā’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ vicikicchaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ vicikicchā’ti pajānāti; yathā ca anuppannāya vicikicchāya uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannāya vicikicchāya pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnāya vicikicchāya āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.
vicikicchāti → vicikicchā ti (pts) | natthi → na-tthi (pts) | tañca → tañ-ca (pts)Viduje esant abejonei, jis supranta: „Manyje yra abejonė“, – arba viduje nesant abejonės, supranta: „Manyje nėra abejonės“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilusi abejonė, supranta kaip paliekama kilusi abejonė, ir kaip nebekyla palikta abejonė, jis taip pat supranta.
Iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati;
dhammesu dhammānupassī → dh dh (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius viduje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius išorėje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.
dhammesu viharati → dh (pts)Jis stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts) | dhammāti → dhammā ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti reiškiniai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neneįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraṇesu.
evampi → evaṁ (pts) | evampi kho → evampikho (th)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkias kliūtis kaip reiškinius.
4.2. Dhammānupassanākhandhapabba4.2 Sandų skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu.
pañcasu upādānakkhandhesu → pañcasupādānakkhandhesu (bj) | caparaṁ → ca paraṁ (pts) | pañcasu → pañcas (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis įsikibtus sandus kaip reiškinius.
Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu?
pana → (bj, sya-all, pts) | pañcasu upādānakkhandhesu → pañcasupādānakkhandhesu (bj); pañcas upādānakkhandesu (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis įsikibtus sandus kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu:Štai, vienuoliai, vienuolis (supranta):
‘iti rūpaṁ, iti rūpassa samudayo, iti rūpassa atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (bj, pts)„Tai yra materiali forma, tai – materialios formos kilmė, tai – materialios formos išnykimas.
iti vedanā, iti vedanāya samudayo, iti vedanāya atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (bj) | samudayo → s (pts) | atthaṅgamo → a (pts)Tai yra jausmo tonas, tai – jausmo tono kilmė, tai – jausmo tono išnykimas;
iti saññā, iti saññāya samudayo, iti saññāya atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (bj) | samudayo → s (pts) | atthaṅgamo → a (pts)Tai yra atpažinimas, tai – atpažinimo kilmė, tai – atpažinimo išnykimas.
iti saṅkhārā, iti saṅkhārānaṁ samudayo, iti saṅkhārānaṁ atthaṅgamo;
atthaṅgamo → atthagamo (bj) | samudayo → s (pts) | atthaṅgamo → a (pts)Tai yra proto dariniai, tai – proto darinių kilmė, tai – proto darinių išnykimas.
iti viññāṇaṁ, iti viññāṇassa samudayo, iti viññāṇassa atthaṅgamo’ti;
atthaṅgamoti → atthagamoti (bj, pts) | atthaṅgamoti → atthagamo ti (pts)Tai yra sąmonė, tai – sąmonės kilmė, tai – sąmonės išnykimas.“
iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius viduje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius išorėje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.Jis stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti reiškiniai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu upādānakkhandhesu.
evampi → evaṁ (bj, pts) | pañcasu upādānakkhandhesu → pañcasupādānakkhandhesu (bj) | pañcasu → pañcas (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas penkis įsikibtus sandus kaip reiškinius.
4.3. Dhammānupassanāāyatanapabba4.3 Patyrimo sričių skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu.
caparaṁ → ca paraṁ (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip reiškinius.
Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu?
pana → (bj, sya-all, pts) | kathañca pana → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu cakkhuñca pajānāti, rūpe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.
saṁyojanaṁ → saññojanaṁ (th) | saṁyojanassa → saññojanassa (th) | cakkhuñca → cakkhuñ-ca (pts) | yañca → yañ-ca (pts) | tañca → tañ-ca (pts)Štai, vienuoliai, vienuolis supranta akį ir supranta regimas formas, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Sotañca pajānāti, sadde ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Jis supranta ausį ir supranta garsus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Ghānañca pajānāti, gandhe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Jis supranta nosį ir supranta kvapus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Jivhañca pajānāti, rase ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Jis supranta liežuvį ir supranta skonius, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Kāyañca pajānāti, phoṭṭhabbe ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.Jis supranta kūną ir supranta apčiuopiamus objektus, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Manañca pajānāti, dhamme ca pajānāti, yañca tadubhayaṁ paṭicca uppajjati saṁyojanaṁ tañca pajānāti, yathā ca anuppannassa saṁyojanassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa saṁyojanassa pahānaṁ hoti tañca pajānāti, yathā ca pahīnassa saṁyojanassa āyatiṁ anuppādo hoti tañca pajānāti.
saṁyojanaṁ → saññojanaṁ (th) | saṁyojanassa → saññojanassa (th) | yañca tadubhayaṁ → yañ-ca tad-ubhayaṁ (pts) | tañca → tañ-ca (pts)Jis supranta protą ir supranta (suvokiamus) reiškinius, jis taip pat supranta pančius, kylančius dėl šių dviejų. Jis supranta kaip kyla dar nekilę pančiai, supranta kaip paliekami kilę pančiai, ir kaip nebekyla palikti pančiai, jis taip pat supranta.
Iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius viduje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius išorėje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.Jis stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti reiškiniai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati chasu ajjhattikabāhiresu āyatanesu.
evampi → evaṁ (bj, pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas šešias vidines ir išorines patyrimo sritis kaip reiškinius.
4.4. Dhammānupassanābojjhaṅgapabba4.4 Septynių pabudimo veiksnių skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu.
caparaṁ → ca paraṁ (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis pabudimo veiksnius kaip reiškinius.
Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu?
pana → (bj, sya-all, pts) | kathañca pana → kathañ-ca (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis pabudimo veiksnius kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu santaṁ vā ajjhattaṁ satisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ satisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ satisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ satisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa satisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa satisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj, pts); bhāvanāpāripūri (sya-all) | satisambojjhaṅgoti → satisambojjhaṅgo ti (pts) | natthi → na-tthi (pts) | tañca → tañ-ca (pts)Štai vienuolis, viduje esant atidos pabudimo veiksniui, supranta: „Manyje yra atidos pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant atidos pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra atidos pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs atidos pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs atidos pabudimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ dhammavicayasambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa dhammavicayasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj) | dhammavicayasambojjhaṅgoti → upekhāsambojjhaṅgo ti (pts) | dhammavicayasambojjhaṅgaṁ → upekhāsambojjhaṅgaṁ (pts) | dhammavicayasambojjhaṅgassa → upekhāsambojjhaṅgassa (pts) | dhammavicayasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī → upekhāsambojjhaṅgassa bhāvanāpāripūrī (pts)Viduje esant reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs reiškinių tyrinėjimo pabudimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ vīriyasambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa vīriyasambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa vīriyasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
vīriyasambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī → viriyasambojjhaṅgassa bhāvanāpāripūrī (bj) | santaṁ → iti ajjhattaṁ (pts) | vīriyasambojjhaṅgaṁ → viriyasambojjhaṅgaṁ (bjt) | vīriyasambojjhaṅgoti → viriyasambojjhaṅgoti (bjt)Viduje esant uolumo pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra uolumo pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant uolumo pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra uolumo pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs uolumo pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs uolumo pabudimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ pītisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa pītisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa pītisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj)Viduje esant palaimos pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra pakilumo pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant pakilumo pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra pakilumo pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs pakilumo pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs pakilumo pabudimo veiksnys išvystomas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ passaddhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa passaddhisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa passaddhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj)Viduje esant nurimimo pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra nurimimo pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant nurimimo pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra nurimimo pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs nurimimo pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs nurimimo pabudimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ samādhisambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa samādhisambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa samādhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj) | + → santaṁ vā ajjhattaṁ upekhāsambojjhaṅgaṁ (pts) | samādhisambojjhaṅgoti → upekhāsambojjhaṅgo ti (pts) | samādhisambojjhaṅgaṁ natthi → upekhāsambojjhaṅgaṁ na-tthi (pts) | samādhisambojjhaṅgassa → upekhāsambojjhaṅgassa (pts) | tañca → tañ-ca (pts) | samādhisambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī → upekhāsambojjhaṅgassa bhāvanāpāripūrī (pts) | tañca pajānāti → tañ (pts)Viduje esant sutelkties pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra sutelkties pabudimo veiksnys“, – arba viduje nesant sutelkties pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra sutelkties pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs sutelkties pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs sutelkties pabudimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Santaṁ vā ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgaṁ ‘atthi me ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgo’ti pajānāti, asantaṁ vā ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgaṁ ‘natthi me ajjhattaṁ upekkhāsambojjhaṅgo’ti pajānāti, yathā ca anuppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa uppādo hoti tañca pajānāti, yathā ca uppannassa upekkhāsambojjhaṅgassa bhāvanāya pāripūrī hoti tañca pajānāti.
bhāvanāya pāripūrī → bhāvanāpāripūrī (bj); bhāvanāpāripūri (sya-all)Viduje esant lygiažiūros pabudimo veiksniui, jis supranta: „Manyje yra lygiažiūros pabudimo veiksnys”, – arba viduje nesant lygiažiūros pabudimo veiksnio, supranta: „Manyje nėra lygiažiūros pabudimo veiksnio“. Jis taip pat supranta kaip kyla dar nekilęs lygiažiūros pabudimo veiksnys, ir kaip kilęs lygiažiūros pabudimo veiksnys išlavinamas iki tobulumo, jis taip pat supranta.
Iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati;Taip, jis gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius viduje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius išorėje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.Jis stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj, sya-all, pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti reiškiniai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati sattasu bojjhaṅgesu.
evampi → evaṁ (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas septynis pabudimo veiksnius kaip reiškinius.
Bojjhaṅgapabbaṁ niṭṭhitaṁ.
niṭṭhitaṁ → bojjhaṅgapabbaṁ niṭṭhitaṁ. paṭhamabhāṇavāraṁ (cck: syā.) | bojjhaṅgapabbaṁ → pāṭhantare puna paṭhamabhāṇavāroti dissaṁti (sya-all note)
4.5. Dhammānupassanāsaccapabba4.5 Tiesų skyrius
Puna caparaṁ, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu.
caparaṁ → ca paraṁ (pts) | catūsu → catusu (pts)Toliau, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip reiškinius.
Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu?
pana → (bj, sya-all) | kathañca pana → kathañ-ca (pts) | catūsu → catusu (pts)Ir kaip, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip reiškinius?
Idha, bhikkhave, bhikkhu ‘idaṁ dukkhan’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhasamudayo’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodho’ti yathābhūtaṁ pajānāti, ‘ayaṁ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti yathābhūtaṁ pajānāti.
pajānāti → pajānāti Paṭhamabhāṇavāro niṭṭhito. Dukkhasaccaniddesa Katamañca, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ? Jātipi dukkhā, jarāpi dukkhā, maraṇampi dukkhaṃ, sokaparidevadukkhadomanassupāyāsāpi dukkhā, appiyehi sampayogopi dukkho, piyehi vippayogopi dukkho, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ, saṃkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā. Katamā ca, bhikkhave, jāti? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jāti sañjāti okkanti abhinibbatti khandhānaṃ pātubhāvo āyatanānaṃ paṭilābho, ayaṃ vuccati, bhikkhave, jāti. Katamā ca, bhikkhave, jarā? Yā tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhi tamhi sattanikāye jarā jīraṇatā khaṇḍiccaṃ pāliccaṃ valittacatā āyuno saṃhāni indriyānaṃ paripāko, ayaṃ vuccati, bhikkhave, jarā. Katamañca, bhikkhave, maraṇaṃ? Yaṃ tesaṃ tesaṃ sattānaṃ tamhā tamhā sattanikāyā cuti cavanatā bhedo antaradhānaṃ maccu maraṇaṃ kālaṃkiriyā khandhānaṃ bhedo kaḷevarassa nikkhepo jīvitindriyassupacchedo, idaṃ vuccati, bhikkhave, maraṇaṃ. Katamo ca, bhikkhave, soko? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa soko socanā socitattaṃ antosoko antoparisoko, ayaṃ vuccati, bhikkhave, soko. Katamo ca, bhikkhave, paridevo? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa ādevo paridevo ādevanā paridevanā ādevitattaṃ paridevitattaṃ, ayaṃ vuccati, bhikkhave, paridevo. Katamañca, bhikkhave, dukkhaṃ? Yaṃ kho, bhikkhave, kāyikaṃ dukkhaṃ kāyikaṃ asātaṃ kāyasamphassajaṃ dukkhaṃ asātaṃ vedayitaṃ, idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhaṃ. Katamañca, bhikkhave, domanassaṃ? Yaṃ kho, bhikkhave, cetasikaṃ dukkhaṃ cetasikaṃ asātaṃ manosamphassajaṃ dukkhaṃ asātaṃ vedayitaṃ, idaṃ vuccati, bhikkhave, domanassaṃ. Katamo ca, bhikkhave, upāyāso? Yo kho, bhikkhave, aññataraññatarena byasanena samannāgatassa aññataraññatarena dukkhadhammena phuṭṭhassa āyāso upāyāso āyāsitattaṃ upāyāsitattaṃ, ayaṃ vuccati, bhikkhave, upāyāso. Katamo ca, bhikkhave, appiyehi sampayogo dukkho? Idha yassa te honti aniṭṭhā akantā amanāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā, ye vā panassa te honti anatthakāmā ahitakāmā aphāsukakāmā ayogakkhemakāmā, yā tehi saddhiṃ saṅgati samāgamo samodhānaṃ missībhāvo, ayaṃ vuccati, bhikkhave, appiyehi sampayogo dukkho. Katamo ca, bhikkhave, piyehi vippayogo dukkho? Idha yassa te honti iṭṭhā kantā manāpā rūpā saddā gandhā rasā phoṭṭhabbā dhammā, ye vā panassa te honti atthakāmā hitakāmā phāsukakāmā yogakkhemakāmā mātā vā pitā vā bhātā vā bhaginī vā mittā vā amaccā vā ñātisālohitā vā, yā tehi saddhiṃ asaṅgati asamāgamo asamodhānaṃ amissībhāvo, ayaṃ vuccati, bhikkhave, piyehi vippayogo dukkho. Katamañca, bhikkhave, yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ? Jātidhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ evaṃ icchā uppajjati ‘aho vata mayaṃ na jātidhammā assāma, na ca vata no jāti āgaccheyyā’ti. Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. Jarādhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ evaṃ icchā uppajjati ‘aho vata mayaṃ na jarādhammā assāma, na ca vata no jarā āgaccheyyā’ti. Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. Byādhidhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ evaṃ icchā uppajjati ‘aho vata mayaṃ na byādhidhammā assāma, na ca vata no byādhi āgaccheyyā’ti. Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. Maraṇadhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ evaṃ icchā uppajjati ‘aho vata mayaṃ na maraṇadhammā assāma, na ca vata no maraṇaṃ āgaccheyyā’ti. Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. Sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammānaṃ, bhikkhave, sattānaṃ evaṃ icchā uppajjati ‘aho vata mayaṃ na sokaparidevadukkhadomanassupāyāsadhammā assāma, na ca vata no sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā āgaccheyyun’ti. Na kho panetaṃ icchāya pattabbaṃ, idampi yampicchaṃ na labhati tampi dukkhaṃ. Katame ca, bhikkhave, saṃkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā? Seyyathidaṃ rūpupādānakkhandho, vedanupādānakkhandho, saññupādānakkhandho, saṅkhārupādānakkhandho, viññāṇupādānakkhandho. Ime vuccanti, bhikkhave, saṃkhittena pañcupādānakkhandhā dukkhā. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhaṃ ariyasaccaṃ. Samudayasaccaniddesa Katamañca, bhikkhave, dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ? Yāyaṃ taṇhā ponobbhavikā nandīrāgasahagatā tatratatrābhinandinī. Seyyathidaṃ kāmataṇhā bhavataṇhā vibhavataṇhā. Sā kho panesā, bhikkhave, taṇhā kattha uppajjamānā uppajjati, kattha nivisamānā nivisati? Yaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Kiñca loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ? Cakkhu loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Sotaṃ loke pe ghānaṃ loke… jivhā loke… kāyo loke… mano loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpā loke… saddā loke… gandhā loke… rasā loke… phoṭṭhabbā loke… dhammā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Cakkhuviññāṇaṃ loke… sotaviññāṇaṃ loke… ghānaviññāṇaṃ loke… jivhāviññāṇaṃ loke… kāyaviññāṇaṃ loke… manoviññāṇaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghānasamphasso loke… jivhāsamphasso loke… kāyasamphasso loke… manosamphasso loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Cakkhusamphassajā vedanā loke… sotasamphassajā vedanā loke… ghānasamphassajā vedanā loke… jivhāsamphassajā vedanā loke… kāyasamphassajā vedanā loke… manosamphassajā vedanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpasaññā loke… saddasaññā loke… gandhasaññā loke… rasasaññā loke… phoṭṭhabbasaññā loke… dhammasaññā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpasañcetanā loke… saddasañcetanā loke… gandhasañcetanā loke… rasasañcetanā loke… phoṭṭhabbasañcetanā loke… dhammasañcetanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpataṇhā loke… saddataṇhā loke… gandhataṇhā loke… rasataṇhā loke… phoṭṭhabbataṇhā loke… dhammataṇhā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke… phoṭṭhabbavitakko loke… dhammavitakko loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Rūpavicāro loke… saddavicāro loke… gandhavicāro loke… rasavicāro loke… phoṭṭhabbavicāro loke… dhammavicāro loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā uppajjamānā uppajjati, ettha nivisamānā nivisati. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhasamudayaṃ ariyasaccaṃ. Nirodhasaccaniddesa Katamañca, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ? Yo tassāyeva taṇhāya asesavirāganirodho cāgo paṭinissaggo mutti anālayo. Sā kho panesā, bhikkhave, taṇhā kattha pahīyamānā pahīyati, kattha nirujjhamānā nirujjhati? Yaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Kiñca loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ? Cakkhu loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Sotaṃ loke pe ghānaṃ loke… jivhā loke… kāyo loke… mano loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpā loke… saddā loke… gandhā loke… rasā loke… phoṭṭhabbā loke… dhammā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Cakkhuviññāṇaṃ loke… sotaviññāṇaṃ loke… ghānaviññāṇaṃ loke… jivhāviññāṇaṃ loke… kāyaviññāṇaṃ loke… manoviññāṇaṃ loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Cakkhusamphasso loke… sotasamphasso loke… ghānasamphasso loke… jivhāsamphasso loke… kāyasamphasso loke… manosamphasso loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Cakkhusamphassajā vedanā loke… sotasamphassajā vedanā loke… ghānasamphassajā vedanā loke… jivhāsamphassajā vedanā loke… kāyasamphassajā vedanā loke… manosamphassajā vedanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpasaññā loke… saddasaññā loke… gandhasaññā loke… rasasaññā loke… phoṭṭhabbasaññā loke… dhammasaññā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpasañcetanā loke… saddasañcetanā loke… gandhasañcetanā loke… rasasañcetanā loke… phoṭṭhabbasañcetanā loke… dhammasañcetanā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpataṇhā loke… saddataṇhā loke… gandhataṇhā loke… rasataṇhā loke… phoṭṭhabbataṇhā loke… dhammataṇhā loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpavitakko loke… saddavitakko loke… gandhavitakko loke… rasavitakko loke… phoṭṭhabbavitakko loke… dhammavitakko loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Rūpavicāro loke… saddavicāro loke… gandhavicāro loke… rasavicāro loke… phoṭṭhabbavicāro loke… dhammavicāro loke piyarūpaṃ sātarūpaṃ, etthesā taṇhā pahīyamānā pahīyati, ettha nirujjhamānā nirujjhati. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhaṃ ariyasaccaṃ. Maggasaccaniddesa Katamañca, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ? Ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo seyyathidaṃ sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. Katamā ca, bhikkhave, sammādiṭṭhi? Yaṃ kho, bhikkhave, dukkhe ñāṇaṃ, dukkhasamudaye ñāṇaṃ, dukkhanirodhe ñāṇaṃ, dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya ñāṇaṃ. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammādiṭṭhi. Katamo ca, bhikkhave, sammāsaṅkappo? Nekkhammasaṅkappo abyāpādasaṅkappo avihiṃsāsaṅkappo. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsaṅkappo. Katamā ca, bhikkhave, sammāvācā? Musāvādā veramaṇī, pisuṇāya vācāya veramaṇī, pharusāya vācāya veramaṇī, samphappalāpā veramaṇī. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvācā. Katamo ca, bhikkhave, sammākammanto? Pāṇātipātā veramaṇī, adinnādānā veramaṇī, kāmesumicchācārā veramaṇī. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammākammanto. Katamo ca, bhikkhave, sammāājīvo? Idha, bhikkhave, ariyasāvako micchāājīvaṃ pahāya sammāājīvena jīvitaṃ kappeti. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāājīvo. Katamo ca, bhikkhave, sammāvāyāmo? Idha, bhikkhave, bhikkhu anuppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ anuppādāya chandaṃ janeti vāyamati vīriyaṃ ārabhati cittaṃ paggaṇhāti padahati; uppannānaṃ pāpakānaṃ akusalānaṃ dhammānaṃ pahānāya chandaṃ janeti vāyamati vīriyaṃ ārabhati cittaṃ paggaṇhāti padahati; anuppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ uppādāya chandaṃ janeti vāyamati vīriyaṃ ārabhati cittaṃ paggaṇhāti padahati; uppannānaṃ kusalānaṃ dhammānaṃ ṭhitiyā asammosāya bhiyyobhāvāya vepullāya bhāvanāya pāripūriyā chandaṃ janeti vāyamati vīriyaṃ ārabhati cittaṃ paggaṇhāti padahati. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāvāyāmo. Katamā ca, bhikkhave, sammāsati? Idha, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; vedanāsu vedanānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; citte cittānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ; dhammesu dhammānupassī viharati ātāpī sampajāno satimā vineyya loke abhijjhādomanassaṃ. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsati. Katamo ca, bhikkhave, sammāsamādhi? Idha, bhikkhave, bhikkhu vivicceva kāmehi vivicca akusalehi dhammehi savitakkaṃ savicāraṃ vivekajaṃ pītisukhaṃ paṭhamaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Vitakkavicārānaṃ vūpasamā ajjhattaṃ sampasādanaṃ cetaso ekodibhāvaṃ avitakkaṃ avicāraṃ samādhijaṃ pītisukhaṃ dutiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Pītiyā ca virāgā upekkhako ca viharati, sato ca sampajāno, sukhañca kāyena paṭisaṃvedeti, yaṃ taṃ ariyā ācikkhanti ‘upekkhako satimā sukhavihārī’ti tatiyaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Sukhassa ca pahānā dukkhassa ca pahānā pubbeva somanassadomanassānaṃ atthaṅgamā adukkhamasukhaṃ upekkhāsatipārisuddhiṃ catutthaṃ jhānaṃ upasampajja viharati. Ayaṃ vuccati, bhikkhave, sammāsamādhi. Idaṃ vuccati, bhikkhave, dukkhanirodhagāminī paṭipadā ariyasaccaṃ. (MS 2005: 1309 words SC left out) | pajānāti → pāṭhantare iti ajjhattaṁ vā …pe… paṭhamabhāṇavāroti imāni na dissanti (sya-all note) | dukkhanti → dukkhan-ti (pts) | dukkhasamudayoti → dukkhasamudayo ti (pts) | dukkhanirodhoti → dukkhanirodho ti (pts) | paṭipadāti → paṭipadā ti (pts)Štai, vienuoliai, vienuolis supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančia“, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančios šaltinis“, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kančios baigtis“, – supranta kaip yra iš tikrųjų: „Tai yra kelias į kančios baigtį“.
Iti ajjhattaṁ vā dhammesu dhammānupassī viharati, bahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati, ajjhattabahiddhā vā dhammesu dhammānupassī viharati;
dukkho → ‘‘appiyehi…pe… vippayogopi dukkho’’ti pāṭho ceva taṁniddeso ca sī. pī. potthakesu na dissati, sumaṅgalavilāsiniyaṁpi taṁsaṁvaṇṇanā natthi (cck note) | pañcupādānakkhandhā → pañcupādānakkhandhāpi (cck: ka.) | Yaṁ → sumaṅgalavilāsinī oloketabbā (cck note) | dukkhasamudayaṁ → dukkhasamudayo (cck: syā.) | ponobbhavikā → ponobhavikā (cck: sī. pī.) | nandīrāgasahagatā → nandirāgasahagatā (cck: sī. syā. pī.) | dukkhanirodhaṁ → dukkhanirodho (cck: syā.) | veramaṇī → veramaṇi (cck: ka.) | dhammesu dhammānupassī → dh dh (pts)Taip, jis gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius viduje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius išorėje, arba gyvena, stebėdamas (mokymui reikšmingus) reiškinius kaip reiškinius ir viduje, ir išorėje.
samudayadhammānupassī vā dhammesu viharati, vayadhammānupassī vā dhammesu viharati, samudayavayadhammānupassī vā dhammesu viharati.Jis stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga nykti, arba stebi, kaip reiškiniams yra būdinga kilti ir nykti.
‘Atthi dhammā’ti vā panassa sati paccupaṭṭhitā hoti. Yāvadeva ñāṇamattāya paṭissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.
paṭissatimattāya → patissatimattāya (bj) | ariyasaccesu → sīhaḷapotthake ettakamidaṁ (sya-all note) | katamañca → syāmapotthake vitthārapāṭho (sya-all note) | dhammāti → dhammā ti (pts) | panassa → pan assa (pts) | yāvadeva → yāvad-eva (pts)Arba jame yra įtvirtinta atida: „Esti reiškiniai“, – kurios pakanka žinojimui ir nenutrūkstančiai atidai (palaikyti). Jis būna nepriklausomas ir į nieką pasaulyje neįsikimba.
Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati catūsu ariyasaccesu.
ariyasaccesu → pāṭhantare puna saccapabbaṁ. dhammānupassanāsatipaṭṭhānanti dissanti (sya-all note) | evampi → evaṁ (pts) | catūsu → catusu (pts)Taip irgi, vienuoliai, vienuolis gyvena, stebėdamas keturias taurinančias tiesas kaip reiškinius.
Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya satta vassāni, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁBet kas, vienuoliai, kas septynerius metus taip ugdo šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:
diṭṭheva dhamme aññā; sati vā upādisese anāgāmitā.
diṭṭheva → diṭṭhe va (pts)tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, likus prisirišimo, nebesugrįžtančiojo (būvio).
Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta vassāni.Tiek to, vienuoliai, septyneri metai.
Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya cha vassāni …pe…
cha vassāni → chabbassāni (bj) | chabbassāni → chavassāni (bj: PTS, machasaṁ)Bet kas, vienuoliai, kas šešeris metus taip ugdo šias keturias atidos sritis…
pañca vassāni …penkerius metus…
cattāri vassāni …ketverius metus…
tīṇi vassāni …trejus metus …
dve vassāni …dvejus metus…
ekaṁ vassaṁ …vieneri metus…
tiṭṭhatu, bhikkhave, ekaṁ vassaṁ.Tiek to, vienuoliai, vieneri metai.
Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya satta māsāni, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁBet kas, vienuoliai, kas septynis mėnesius taip ugdo šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:
diṭṭheva dhamme aññā; sati vā upādisese anāgāmitā.
diṭṭheva → diṭṭhe va (pts)tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, likus prisirišimo, nebesugrįžtančiojo (būvio).
Tiṭṭhantu, bhikkhave, satta māsāni.Tiek to, vienuoliai, septyni mėnesiai.
Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya cha māsāni …pe…Bet kas, vienuoliai, kas šešis mėnesius taip ugdo šias keturias atidos sritis…
pañca māsāni …penkis mėnesius…
cattāri māsāni …keturis mėnesius…
tīṇi māsāni …tris mėnesius…
dve māsāni …du mėnesius…
ekaṁ māsaṁ …
ekaṁ → (sya-all, pts) | māsaṁ → ekaṁ māsaṁ (bj: machasaṁ)vieną mėnesį…
aḍḍhamāsaṁ …
aḍḍhamāsaṁ → addhamāsaṁ (sya-all, pts)pusmėnesį…
tiṭṭhatu, bhikkhave, aḍḍhamāso.
aḍḍhamāso → addhamāso (bj, sya-all, pts)Tiek to, vienuoliai, pusmėnesis.
Yo hi koci, bhikkhave, ime cattāro satipaṭṭhāne evaṁ bhāveyya sattāhaṁ, tassa dvinnaṁ phalānaṁ aññataraṁ phalaṁ pāṭikaṅkhaṁBet kas, vienuoliai, kas septynias dienas taip ugdo šias keturias atidos sritis, gali tikėtis vieno iš šių dviejų vaisių:
diṭṭheva dhamme aññā sati vā upādisese anāgāmitāti.
anāgāmitāti → anāgāmitā (th, pts) | diṭṭheva → diṭṭhe va (pts)tobulo žinojimo šiame gyvenime arba, likus prisirišimo, nebesugrįžtančiojo (būvio).
‘Ekāyano ayaṁ, bhikkhave, maggo sattānaṁ visuddhiyā sokaparidevānaṁ samatikkamāya dukkhadomanassānaṁ atthaṅgamāya ñāyassa adhigamāya nibbānassa sacchikiriyāya yadidaṁ cattāro satipaṭṭhānā’ti.
sokaparidevānaṁ → sokapariddavānaṁ (bj, pts) | atthaṅgamāya → atthagamāya (bj, pts) | satipaṭṭhānāti → satipaṭṭhānā ti (pts)Esti, vienuoliai, tiesioginis kelias būtybėms apsivalyti, liūdesiui ir raudojimui įveikti, skausmui ir nepasitenkinimui užbaigti, žinojimui pasiekti, Nibbānai patirti – tai keturios atidos sritys.
Iti yaṁ taṁ vuttaṁ, idametaṁ paṭicca vuttan”ti.
yaṁ taṁ → yantaṁ (bjt, th) | yaṁ taṁ → yan-taṁ (pts) | vuttanti → vuttan-ti (pts)Ir taip, tai kas buvo pasakyta, buvo pasakyta dėl šios priežasties.“
Idamavoca bhagavā.
idamavoca → idam-avoca (pts)Štai ką pasakė Palaimintasis.
Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṁ abhinandunti.
abhinandunti → abhinandun ti (pts)Patenkinti tie vienuoliai džiaugėsi Palaimintojo žodžiais.
Satipaṭṭhānasuttaṁ niṭṭhitaṁ dasamaṁ.
satipaṭṭhānasuttaṁ → mahāsatipaṭṭhānasuttaṁ (bj: machasaṁ)
Mūlapariyāyavaggo niṭṭhito paṭhamo.
tassavaggassa → tassuddānaṁ (bj: syā, machasaṁ) | + → tassudānaṁ ajaraṁ amaraṁ amatādhigamaṁ phalamagganidassanaṁ dukkhanudaṁ sahitatthamahārahassakaraṁ (th)
Tassuddānaṁ
→ ito paraṁ kesuci potthakesu imāpi gāthāyo evaṁ dissanti –§ajaraṁ amataṁ amatādhigamaṁ, phalamagganidassanaṁ dukkhanudaṁ. sahitattaṁ mahārasahassakaraṁ, bhūtamiti sāraṁ vividhaṁ suṇātha.§taḷākaṁ vasupūritaṁ ghammapathe, tividhaggipiḷesitanibbāpanaṁ. byādhipanudanaosadhayo, pacchimasuttapavarā ṭhapitā.§madhumandavarasāmadānaṁ, khiḍḍārati jananimanusaṅghātaṁ. tathā sutte veyyākaraṇā ṭhapitā, sakyaputtānamabhidamanatthāya.§paññāsaṁ ca diyaḍḍhasataṁ, dve ca veyyākaraṇaṁ apare ca. tevanāmagataṁ ca anupubbaṁ, ekamanā nisāmetha mudaggaṁ (cck note)
Mūlasusaṁvaradhammadāyādā, bheravānaṅgaṇākaṅkheyyavatthaṁ;
mūlasusaṁvaradhammadāyādā → bahupītiharaṁ vividhaṁ suṇātha taḷākāva supūritaṁ ghammapathe (th) bheravānaṅgaṇākaṅkheyyavatthaṁ → tividhaggisilesitanibbānaṁ byādhipanodanaopadayo majjhimasuttavarā ṭhapitā madhumaddavamandarasā amarānaṁ khiḍḍaratijananī (th) Sallekhasammādiṭṭhisatipaṭṭhaṁ, vaggavaro asamo susamatto.
sallekhasammādiṭṭhisatipaṭṭhaṁ → uddānaṁ (bjt) | sallekhasammādiṭṭhisatipaṭṭhaṁ → manusaṅghaṁ taṁ suttabyākaraṇañca ṭhapitā sakyaputtānmābhiramattā tipaññāsavaraṁ (th) mūlaāsavadhammadāyāda → subhavayavādāyacapubbagamo agaṇigaṇaaṅgaṇasabbhayano piyakāravapaṇḍarasallikhino tathādiṭṭhisatiasamo paṭhamo brūvarovaravaggoti pāṭho dissati (sya-all: sī.) | vaggavaro asamo susamatto → diyaḍḍhasataṁ dve ca veyyākaraṇaṁ apare ca te asame pathavaggavagge anupubbena ekamanā nisāmetha mūdaggaṁ mūlaāsavadhammadāyāda bheravanaṅgaṇakaṅkhasuttaṁ vatthasallekhadiṭṭhisati pathavaggavaro so samatto (th)