Upanisasutta23. Pamatinė priežastis
Sāvatthiyaṁ viharati.
viharati → (bj)Palaimintasis buvo apsistojęs netoli Savatthi.
“Jānato ahaṁ, bhikkhave, passato āsavānaṁ khayaṁ vadāmi, no ajānato no apassato.
jānato ahaṁ → jānatohaṁ (sya-all) | ahaṁ → ham (pts) | apassato → appassato kiṁ (pts)„Vienuoliai, aš sakau, kad sunaikinti antplūdžius gali tas, kas žino ir mato, o ne tas, kas nežino ir nemato.
Kiñca, bhikkhave, jānato kiṁ passato āsavānaṁ khayo hoti?
kiñca → ca (pts)Ir ką, vienuoliai, žino ir mato tas, kuris gali sunaikinti antplūdžius?
Iti rūpaṁ iti rūpassa samudayo iti rūpassa atthaṅgamo,
atthaṅgamo → atthaṁgamo (bjt)„Tai yra materiali forma, tai – materialios formos kilmė, tai – materialios formos išnykimas.
iti vedanā …pe…Tai yra jausmo tonas …
iti saññā …Tai yra suvokimas …
iti saṅkhārā …Tai yra proto dariniai …
iti viññāṇaṁ iti viññāṇassa samudayo iti viññāṇassa atthaṅgamoti.
atthaṅgamoti → atthaṁgamoti (bjt) | atthaṅgamoti → atthaṅgamo ti (pts)Tai yra sąmonė, tai – sąmonės kilmė, tai – sąmonės išnykimas.”
Evaṁ kho, bhikkhave, jānato evaṁ passato āsavānaṁ khayo hoti.
evaṁ → evam (pts)Tai, vienuoliai, žino ir mato tas, kuris gali sunaikinti antplūdžius.
Yampissa taṁ, bhikkhave, khayasmiṁ khaye ñāṇaṁ, tampi saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
khaye ñāṇaṁ → khayeññāṇaṁ (cck) | tampi → taṁ (pts) | yampissa → yampi (bj: syā) | tam → S3 Sampassataṁ (pts note) | khaye ñāṇaṁ → khayeñāṇaṁ (ms2005) | yampissa taṁ → yam pissa tam (pts) | tampi saupanisaṁ → taṁ sa-upanisaṁ (pts)Ir aš sakau, vienuoliai, kad tas (antplūdžių) sunaikinimo žinojimas turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, khaye ñāṇassa upanisā?
khaye ñāṇassa → khayeñāṇassa (my, ms2005)Ir kokia, vienuoliai, (antplūdžių) sunaikinimo žinojimo pamatinė priežastis?
‘Vimuttī’tissa vacanīyaṁ.
Vimuttīti-ssa → S1-3 Upanisaṁsā vimuttītitassa (pts note)Pasakytina, kad tai išsilaisvinimas.
Vimuttimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
Vimuttimpāhaṁ → vimuttimpahaṁ (bj, sya-all, km) | vimuttimpāhaṁ → vimuttimpahaṁ (bj, sya-all) | vimuttimpahaṁ → vimuttimpāhaṁ (bj: machasaṁ) | Vimuttimpāhaṁ → vimuttimpahaṁ (cck: sī. syā. kaṁ.) | pāham → S1-3 paham always (pts note) | vimuttimpāhaṁ → vimuttim pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Išsilaisvinimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, vimuttiyā upanisā?Ir kokia, vienuoliai, išsilaisvinimo pamatinė priežastis?
‘Virāgo’tissa vacanīyaṁ.
virāgotissa → virāgo ti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai aistros išblėsimas.
Virāgampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
virāgampāhaṁ → virāgampahaṁ (bj, sya-all) | virāgampahaṁ → virāgampāhaṁ (bj: machasaṁ) | virāgampāhaṁ → virāgam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Aistros išblėsimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, virāgassa upanisā?Ir kokia, vienuoliai, aistros išblėsimo pamatinė priežastis?
‘Nibbidā’tissa vacanīyaṁ.
nibbidātissa → nibbidāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai nusivylimas (samsara).
Nibbidampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
nibbidampāhaṁ → nibbidampahaṁ (bj, sya-all) | nibbidampahaṁ → nibbidampāhaṁ (bj: machasaṁ) | nibbidampāhaṁ → nibbidam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Nusivylimas (samsara), vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, nibbidāya upanisā?Ir kokia, vienuoliai, nusivylimo (samsara) pamatinė priežastis?
‘Yathābhūtañāṇadassanan’tissa vacanīyaṁ.
yathābhūtañāṇadassanantissa → yathābhūtañāṇadassanan ti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų.
Yathābhūtañāṇadassanampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
yathābhūtañāṇadassanampāhaṁ → yathābhūtañāṇadassanampahaṁ (bj, sya-all) | yathābhūtañāṇadassanampahaṁ → dassanampāhaṁ (bj: machasaṁ) | saupanisaṁ → saupanisa (th) | yathābhūtañāṇadassanampāhaṁ → yathābhūtañāṇadassanam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, yathābhūtañāṇadassanassa upanisā?
yathābhūtañāṇadassanassa → yathābhūtaññāṇadassanassa (pts)Ir kokia, vienuoliai, žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų pamatinė priežastis?
‘Samādhī’tissa vacanīyaṁ.
samādhītissa → samādhīti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai sutelktis.
Samādhimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
samādhimpāhaṁ → samādhimpahaṁ (bj, sya-all); samādhim vāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Sutelktis, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, samādhissa upanisā?
upanisā → S1-3 upanisaṁ (pts note)Ir kokia, vienuoliai, sutelkties pamatinė priežastis?
‘Sukhan’tissa vacanīyaṁ.
sukhantissa → sukhan ti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai palaima.
Sukhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
sukhampāhaṁ → sukhampahaṁ (bj, sya-all) | sukhampāhaṁ → sukham pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Palaima, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, sukhassa upanisā?Ir kokia, vienuoliai, palaimos pamatinė priežastis?
‘Passaddhī’tissa vacanīyaṁ.
passaddhītissa → passaddhīti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai nurimimas.
Passaddhimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
passaddhimpāhaṁ → passaddhimpahaṁ (bj, sya-all) | passaddhimpāhaṁ → passadhim pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Nurimimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, passaddhiyā upanisā?Ir kokia, vienuoliai, nurimimo pamatinė priežastis?
‘Pītī’tissa vacanīyaṁ.
pītītissa → pītīti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai pakilumas.
Pītimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
pītimpāhaṁ → pītimpahaṁ (bj, sya-all) | pītimpāhaṁ → pītim pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Pakilumas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, pītiyā upanisā?Ir kokia, vienuoliai, pakilumo pamatinė priežastis?
‘Pāmojjan’tissa vacanīyaṁ.
pāmojjantissa → pāmujjantissa (bj, sya-all) | Pāmojjanti-ssa → So B and C S1-3 pamujjaṁ (pts note)Pasakytina, kad tai džiaugsmas.
Pāmojjampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
pāmojjampāhaṁ → pāmujjampahaṁ (bj, sya-all) | pāmojjampāhaṁ → pāmojjam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Džiaugsmas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, pāmojjassa upanisā?
pāmojjassa → pāmujjassa (bj, sya-all)Ir kokia, vienuoliai, džiaugsmo pamatinė priežastis?
‘Saddhā’tissa vacanīyaṁ.
saddhātissa → saddhāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai tikėjimas.
Saddhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
saddhampāhaṁ → saddhampahaṁ (bj, sya-all) | saddhampāhaṁ → saddham pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Tikėjimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, saddhāya upanisā?
saddhāya → S1 suddhā (pts note)Ir kokia, vienuoliai, tikėjimo pamatinė priežastis?
‘Dukkhan’tissa vacanīyaṁ.
dukkhantissa → dukkhanti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai kančia.
Dukkhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
dukkhampāhaṁ → dukkhampahaṁ (bj, sya-all) | dukkhampāhaṁ → dukkham pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Kančia, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, dukkhassa upanisā?Ir kokia, vienuoliai, kančios pamatinė priežastis?
‘Jātī’tissa vacanīyaṁ.
jātītissa vacanīyaṁ → jātīti ssa vacanīyam (pts)Pasakytina, kad tai gimimas.
Jātimpāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
jātimpāhaṁ → jātimpahaṁ (bj, sya-all) | jātimpāhaṁ → jātim pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Gimimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, jātiyā upanisā?Ir kokia, vienuoliai, gimimo pamatinė priežastis?
‘Bhavo’tissa vacanīyaṁ.
bhavotissa → bhavoti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai tapsmas.
Bhavampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
bhavampāhaṁ → bhavampahaṁ (bj, sya-all) | bhavampāhaṁ → bhavam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Tapsmas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, ji ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, bhavassa upanisā?Ir kokia, vienuoliai, tapsmo pamatinė priežastis?
‘Upādānan’tissa vacanīyaṁ.
upādānantissa → upādānanti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai įsikibimas.
Upādānampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
upādānampāhaṁ → upādānampahaṁ (bj, sya-all) | upādānampāhaṁ → upādānam pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Įsikibimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, upādānassa upanisā?Ir kokia, vienuoliai, įsikibimo pamatinė priežastis?
‘Taṇhā’tissa vacanīyaṁ.
taṇhātissa → taṇhāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai troškimas.
Taṇhampāhaṁ, bhikkhave, saupanisaṁ vadāmi, no anupanisaṁ.
taṇhampāhaṁ → taṇhampahaṁ (bj, sya-all) | taṇhampāhaṁ → taṇham pāham (pts) | saupanisaṁ → sa-upanisaṁ (pts)Troškimas, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jis ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, taṇhāya upanisā?Ir kokia, vienuoliai, troškimo pamatinė priežastis?
‘Vedanā’tissa vacanīyaṁ …pe…
pe → spelled out in full (bjt) | vedanātissa → vedanāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai jausmo tonas …
‘phasso’tissa vacanīyaṁ …
pe → spelled out in full (bjt) | phassotissa → phasso tissa (pts)Pasakytina, kad tai sąlytis …
‘saḷāyatanan’tissa vacanīyaṁ …
pe → spelled out in full (bjt) | saḷāyatanantissa → saḷāyatananti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai šešios patyrimo sritys …
‘nāmarūpan’tissa vacanīyaṁ …
pe → spelled out in full (bjt) | nāmarūpantissa → nāmarūpanti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai protas ir materiali forma …
‘viññāṇan’tissa vacanīyaṁ …
pe → spelled out in full (bjt) | viññāṇantissa → viññāṇanti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai sąmonė …
‘saṅkhārā’tissa vacanīyaṁ.
saṅkhārātissa → saṅkhārāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai valingi veiksmai …
Saṅkhārepāhaṁ, bhikkhave, saupanise vadāmi, no anupanise.
saṅkhārepāhaṁ → saṅkhārepahaṁ (bj, sya-all); saṅkhāre pāhām (pts) | saupanise → sa-upanise (pts)Valingi veiksmai, vienuoliai, aš sakau, taip pat turi pamatinę priežastį, jie ne be pamatinės priežasties.
Kā ca, bhikkhave, saṅkhārānaṁ upanisā?
saṅkhārānaṁ → saṅkhārānam (pts)Ir kokia, vienuoliai, valingų veiksmų pamatinė priežastis?
‘Avijjā’tissa vacanīyaṁ.
avijjātissa → avijjāti-ssa (pts)Pasakytina, kad tai neišmanymas.
Iti kho, bhikkhave, avijjūpanisā saṅkhārā,Tokiu būdu, vienuoliai, neišmanymas – pamatinė valingų veiksmų priežastis.
saṅkhārūpanisaṁ viññāṇaṁ,
saṅkhārūpanisaṁ → saṅkhārūpanisām (pts)Valingi veiksmai – pamatinė sąmonės priežastis.
viññāṇūpanisaṁ nāmarūpaṁ,Sąmonė – pamatinė proto ir materialios formos priežastis.
nāmarūpūpanisaṁ saḷāyatanaṁ,Protas ir materiali forma – pamatinė šešių patyrimo sričių priežastis.
saḷāyatanūpaniso phasso,Šešios patyrimo sritys – pamatinė sąlyčio priežastis.
phassūpanisā vedanā,Sąlytis – pamatinė jausmo tono priežastis.
vedanūpanisā taṇhā,
vedanūpanisā → vedānūpanisā (pts)Jausmo tonas – pamatinė troškimo priežastis.
taṇhūpanisaṁ upādānaṁ,Troškimas – pamatinė įsikbimo priežastis.
upādānūpaniso bhavo,Įsikibimas – pamatinė tapsmo priežastis.
bhavūpanisā jāti,
bhavūpanisā → S3 taṇhā corrected to taṇhaṁ in S1 (pts note)Tapsmas – pamatinė gimimo priežastis.
jātūpanisaṁ dukkhaṁ,
jātūpanisaṁ → jātūpānisaṁ (pts)Gimimas – pamatinė kančios priežastis.
dukkhūpanisā saddhā,Kančia – pamatinė tikėjimo priežastis.
saddhūpanisaṁ pāmojjaṁ,
pāmojjaṁ pāmojjūpanisā → pāmujjaṁ pāmujjūpanisā (bj, sya-all)Tikėjimas – pamatinė džiaugsmo priežastis.
pāmojjūpanisā pīti,
pāmojjūpanisā → pāmujjūpanisā (bjt, th)Džiaugsmas – pamatinė pakilumo priežastis.
pītūpanisā passaddhi,Pakilumas – pamatinė nurimimo priežastis.
passaddhūpanisaṁ sukhaṁ,Nurimimas – pamatinė palaimos priežastis.
sukhūpaniso samādhi,Palaima – pamatinė sutelkties priežastis.
samādhūpanisaṁ yathābhūtañāṇadassanaṁ,
yathābhūtañāṇadassanaṁ → yathābhutaṁ ñāṇadassanaṁ (pts)Sutelktis – pamatinė žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų priežastis.
yathābhūtañāṇadassanūpanisā nibbidā,Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų – pamatinė nusivylimo (samsara) priežastis.
nibbidūpaniso virāgo,Nusivylimas (samsara) – pamatinė aistros išblėsimo priežastis.
virāgūpanisā vimutti,Aistros išblėsimas – pamatinė išsilaisvinimo priežastis.
vimuttūpanisaṁ khaye ñāṇaṁ.
khaye ñāṇaṁ → khayeñāṇaṁ (my, bjt, ms2005)Išsilaisvinimas – pamatinė (antplūdžių) sunaikinimo žinojimo priežastis.
Seyyathāpi, bhikkhave, uparipabbate thullaphusitake deve vassante taṁ udakaṁ yathāninnaṁ pavattamānaṁ pabbatakandarapadarasākhā paripūreti. Pabbatakandarapadarasākhāparipūrā kusobbhe paripūrenti. Kusobbhā paripūrā mahāsobbhe paripūrenti. Mahāsobbhā paripūrā kunnadiyo paripūrenti. Kunnadiyo paripūrā mahānadiyo paripūrenti. Mahānadiyo paripūrā mahāsamuddaṁ paripūrenti.
kusobbhe → kussubbhe (bj, sya-all, km); kusubbhe (pts1ed, pts2ed) | paripūrā → paripūrāyo (bj) | pabbatakandarapadarasākhāparipūrā kusobbhe → pabbatakandarapadarasākhā paripūrā kussubbhe (sya-all, pts) | kusobbhā → kussubbhā (sya-all, pts) | thullaphusitake → phullaphusitake (pts) | mahāsamuddaṁ → mahāsamuddam sāgaram (pts) | kusobbhe → kussubbhe (bj: syā, sīmu3, sī.pævi, sī.pavi) | mahāsamuddaṁ → mahāsamuddaṁ sāgaraṁ (bj: sī.pævi, sī.pavi) | kusobbhe → kussubbhe (sī. syā. kaṁ.), kusubbhe (pī.) ṇvādi 129 suttaṁ oloketabbaṁ (cck note) | kusubbhā → S1-3 kussubbhe . . . kussubbhā (pts note) | mahāsobbhā → S1-3 -sobbhe (pts note) | uparipabbate → upari pabbate (bjt, th) | pabbatakandarapadarasākhā → pabbatakandara padarasākhā (bjt) | pabbatakandarapadarasākhāparipūrā → pabbatakandara padarasākhā paripūrā (bjt) | taṁ → tam (pts) | yathāninnaṁ pavattamānaṁ pabbatakandarapadarasākhā → yathā ninnam pavattamānam pabbata-kandara-padara-sākhā (pts) | pabbatakandarapadarasākhāparipūrā kusobbhe → pabbata-kandara-padara-sākhā paripūrā kusubbhe (pts)Panašiai, vienuoliai, kaip kad kai virš kalno dideliais lašais lyja lietus, bėgantis, tekantis žemyn vanduo pildo kalno papėdėje esančias įdubas. Tuomet, dėl kalno papėdėje esančių įdubų prisipildymo, pildosi maži tvenkiniai. Dėl mažų tvenkinių prisipildymo, pildosi dideli tvenkiniai. Dėl didelių tvenkinių prisipildymo, pildosi mažos upės. Dėl mažų upių prisipildymo, pildosi didelės upės. Dėl didelių upių prisipildymo, pildosi didis vandenynas.
Evameva kho, bhikkhave, avijjūpanisā saṅkhārā, saṅkhārūpanisaṁ viññāṇaṁ, viññāṇūpanisaṁ nāmarūpaṁ, nāmarūpūpanisaṁ saḷāyatanaṁ, saḷāyatanūpaniso phasso, phassūpanisā vedanā, vedanūpanisā taṇhā, taṇhūpanisaṁ upādānaṁ, upādānūpaniso bhavo, bhavūpanisā jāti, jātūpanisaṁ dukkhaṁ, dukkhūpanisā saddhā, saddhūpanisaṁ pāmojjaṁ, pāmojjūpanisā pīti, pītūpanisā passaddhi, passaddhūpanisaṁ sukhaṁ, sukhūpaniso samādhi, samādhūpanisaṁ yathābhūtañāṇadassanaṁ, yathābhūtañāṇadassanūpanisā nibbidā, nibbidūpaniso virāgo, virāgūpanisā vimutti, vimuttūpanisaṁ khaye ñāṇan”ti.
khaye ñāṇanti tatiyaṁ → khayeñāṇanti (bj) | pāmojjaṁ pāmojjūpanisā → pāmujjaṁ pāmujjūpanisā (sya-all) | saḷāyatanūpaniso → saḷāyātanūpaniso (pts) | evameva → evam eva (pts) | viññāṇaṁ → viññāṇam (pts)Lygiai gi taip pat, vienuoliai, neišmanymas – pamatinė valingų veiksmų priežastis. Valingi veiksmai – pamatinė sąmonės priežastis. Sąmonė – pamatinė proto ir materialios formos priežastis. Protas ir materiali forma – pamatinė šešių patyrimo sričių priežastis. Šešios patyrimo sritys – pamatinė sąlyčio priežastis. Sąlytis – pamatinė jausmo tono priežastis. Jausmo tonas – pamatinė troškimo priežastis. Troškimas – pamatinė įsikibimo priežastis. Įsikibimas – pamatinė tapsmo priežastis. Tapsmas – pamatinė gimimo priežastis. Gimimas – pamatinė kančios priežastis. Kančia – pamatinė tikėjimo priežastis. Tikėjimas – pamatinė džiaugsmo priežastis. Džiaugsmas – pamatinė pakilumo priežastis. Pakilumas – pamatinė nurimimo priežastis. Nurimimas – pamatinė palaimos priežastis. Palaima – pamatinė sutelkties priežastis. Sutelktis – pamatinė žinojimo ir matymo kaip yra iš tikrųjų priežastis. Žinojimas ir matymas kaip yra iš tikrųjų – pamatinė nusivylimo (samsara) priežastis. Nusivylimas (samsara) – pamatinė aistros išblėsimo priežastis. Aistros išblėsimas – pamatinė išsilaisvinimo priežastis. Išsilaisvinimas – pamatinė (antplūdžių) sunaikinimo žinojimo priežastis.”