Assutavāsutta
Assutavāsutta → assutavantusuttaṁ (bj); assutavato (pts1ed, pts2ed)Neapmokytas
Evaṁ me sutaṁ—
evaṁ me → evamme (th)Taip aš girdėjau.
ekaṁ samayaṁ bhagavā sāvatthiyaṁ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme …
ārāme → ārāme tatra kho bhagavā (sya-all) | + → tatra avoca (bjt)Kartą Palaimintasis buvo apsistojęs Anathapindikos vienuolyne Džetos giraitėje netoli Savatthi…
“assutavā, bhikkhave, puthujjano imasmiṁ cātumahābhūtikasmiṁ kāyasmiṁ nibbindeyyapi virajjeyyapi vimucceyyapi.
cātumahābhūtikasmiṁ → cātummahābhūtikasmiṁ (bj, sya-all, km) | cātummahābhūtikasmiṁ → cātumahābhūtikasmiṁ (bj: machasaṁ, PTS) | cātumahābhūtikasmiṁ → S1-3 cātummahā, always (pts note) | puthujjano → putthujjano (pts) | kāyasmiṁ nibbindeyyapi virajjeyyapi vimucceyyapi → kāyasmim nibbindeyya pi virajjeyya pi vimucceyya pi (pts)„Neapmokytas, vienuoliai, eilinis žmogus šiuo, sudarytu iš keturių didžiųjų elementų, kūnu gali ir nusivilti, ir prarasti aistrą jam, ir išsilaisvinti nuo jo.
Taṁ kissa hetu?
hetu → cātummahābhūtikasmiṁ (cck: sī. syā. kaṁ.)Dėl kokios priežasties?
Dissati, bhikkhave, imassa cātumahābhūtikassa kāyassa ācayopi apacayopi ādānampi nikkhepanampi.
Dissati, bhikkhave → dissati hi bhikkhave (sya-all, km) | dissati → dissati hi (sya-all) | cātumahābhūtikassa → catumahābhūtikassa (pts) | nikkhepanampi → nikkhepampi (bj: sīmu3, sī.pavi) | bhikkhave → dissati hi bhikkhave (cck: sī. syā. kaṁ.) | apacayo → Missing in S1-3 (pts note) | cātumahābhūtikassa → cātummahābhūtikassa (bjt, th) | ācayopi apacayopi ādānampi nikkhepanampi → ācayo pi apacayo pi ādānam pi nikkhepanam pi (pts)Matomi, vienuoliai, šio sudaryto iš keturių didžiųjų elementų kūno augimas ir nykimas, paėmimas ir numetimas.
Tasmā tatrāssutavā puthujjano nibbindeyyapi virajjeyyapi vimucceyyapi.
virajjeyyapi → viraj jeyyapi (th) | nibbindeyyapi virajjeyyapi vimucceyyapi → nibbindeyya pi virajjeyya pi vimucceyya pi yaṁ (pts)Todėl neapmokytas eilinis žmogus juo gali ir nusivilti, ir prarasti jam aistrą, ir išsilaisvinti nuo jo.
Yañca kho etaṁ, bhikkhave, vuccati cittaṁ itipi, mano itipi, viññāṇaṁ itipi, tatrāssutavā puthujjano nālaṁ nibbindituṁ nālaṁ virajjituṁ nālaṁ vimuccituṁ.
yañca → yaṁ ca (bjt) | yañca → ca (pts) | itipi → iti pi (pts) | itipi viññāṇaṁ itipi tatrāssutavā → iti pi viññānaṁ iti pi tatrassutavā (pts) | nibbindituṁ → nibbinditum (pts)Bet, vienuoliai, tuo, ką vadina protu, aumeniu, sąmone, tuo neapmokytas eilinis žmogus negali nei nusivilti, nei prarasti tam aistrą, nei išsilaisvinti nuo to.
Taṁ kissa hetu?
hetu → S1-3 hetum here and further on (pts note) | taṁ → tam (pts)Dėl kokios priežasties?
Dīgharattañhetaṁ, bhikkhave, assutavato puthujjanassa ajjhositaṁ mamāyitaṁ parāmaṭṭhaṁ:
parāmaṭṭham → S3 para-; ā superadded in S1 (pts note) | dīgharattañhetaṁ → dīgharattaṁ hetaṁ (bjt, th, pts)Neapmokytas eilinis žmogus, vienuoliai, ilgą laiką kabinosi, savinosi, dėl prisirišimo laikėsi įsitikinimo:
‘etaṁ mama, esohamasmi, eso me attā’ti.
etaṁ → etam (pts) | esohamasmi → eso ham asmi (pts)„Tai mano, aš esu tai, tai – manasis „aš“.“
Tasmā tatrāssutavā puthujjano nālaṁ nibbindituṁ nālaṁ virajjituṁ nālaṁ vimuccituṁ.
nālaṁ → nālam (pts)Todėl neapmokytas eilinis žmogus tuo negali nei nusivilti, nei prarasti tam aistrą, nei išsilaisvinti nuo to.
Varaṁ, bhikkhave, assutavā puthujjano imaṁ cātumahābhūtikaṁ kāyaṁ attato upagaccheyya, na tveva cittaṁ.
cātumahābhūtikaṁ → cātummahābhūtikaṁ (bjt, th) | na tveva → natveva (bjt) | kāyaṁ → kāyam (pts)Geriau jau, vienuoliai, neapmokytas eilinis žmogus laikytų „savimi“ šį sudarytą iš keturių didžiųjų elementų kūną nei protą.
Taṁ kissa hetu?
taṁ → tam (pts)Dėl kokios priežasties?
Dissatāyaṁ, bhikkhave, cātumahābhūtiko kāyo ekampi vassaṁ tiṭṭhamāno dvepi vassāni tiṭṭhamāno tīṇipi vassāni tiṭṭhamāno cattāripi vassāni tiṭṭhamāno pañcapi vassāni tiṭṭhamāno dasapi vassāni tiṭṭhamāno vīsatipi vassāni tiṭṭhamāno tiṁsampi vassāni tiṭṭhamāno cattārīsampi vassāni tiṭṭhamāno paññāsampi vassāni tiṭṭhamāno vassasatampi tiṭṭhamāno, bhiyyopi tiṭṭhamāno.
cattārīsampi → cattāḷīsampi (sya-all) | cātumahābhūtiko → cātummahābhūtiko (bjt, th) | bhiyyopi → bhiyyo pi (bjt, pts) | dissatāyaṁ → dissatāyam (pts) | ekampi → ekam pi (pts) | dvepi → dve pi (pts) | tīṇipi → tīṇi pi (pts) | cattāripi → cattāri pi (pts) | pañcapi → pañca pi (pts) | dasapi → dasa pi (pts) | vīsatipi → vīsati pi (pts) | tiṁsampi → tiṁsam pi (pts) | cattārīsampi → cattārīsam pi (pts) | paññāsampi → paññāsam pi (pts) | vassasatampi → vassasatam pi (pts)Matomas, vienuoliai, šis sudarytas iš keturių didžiųjų elementų kūnas tveriantis ir vienerius metus, ir dvejus, ir trejus, ir ketverius, ir penkerius, ir dešimt, ir dvidešimt, ir trisdešimt, ir keturiasdešimt, ir penkiasdešimt, ir šimtą metų ir daugiau.
Yañca kho etaṁ, bhikkhave, vuccati cittaṁ itipi, mano itipi, viññāṇaṁ itipi, taṁ rattiyā ca divasassa ca aññadeva uppajjati aññaṁ nirujjhati.
yañca → yaṁ ca (pts) | cittaṁ itipi → cittam iti pi (pts) | itipi viññāṇaṁ itipi → iti pi viññāṇam iti pi (pts) | aññadeva → aññad eva (pts)Bet, vienuoliai, tai, ką vadina protu, aumeniu, sąmone, tai dieną naktį kyla vienokiu, o išnyksta kitokiu.
Seyyathāpi, bhikkhave, makkaṭo araññe pavane caramāno sākhaṁ gaṇhati, taṁ muñcitvā aññaṁ gaṇhati, taṁ muñcitvā aññaṁ gaṇhati;
gaṇhati → gaṇhāti (bj, sya-all) | pavane → ca brahāvane (sya-all) | araññe → arāññe (pts) | pavane → araññāpavane (bj: sīmu3, sī.pævi, sī.pavi); araññe ca brahāvane (bj: syā) | gaṇhāti → gaṇhati (bj: machasaṁ) | gaṇhati → gaṇhāti taṁ muñcitvā aññaṁ gaṇhāti (th)Panašiai, vienuoliai, kaip klaidžiojanti miške ar girioje beždžionė tveriasi vienos šakos, paleidžia ją, tveriasi kitos, tuomet paleidžia tą, tveriasi dar kitos.
evameva kho, bhikkhave, yamidaṁ vuccati cittaṁ itipi, mano itipi, viññāṇaṁ itipi, taṁ rattiyā ca divasassa ca aññadeva uppajjati aññaṁ nirujjhati.
yamidaṁ → yadidaṁ (bj, pts) | aññadeva → ānnad eva (pts) | evameva → evam eva (pts) | yamidaṁ → yad idam (pts) | cittaṁ itipi → cittam iti pi (pts) | itipi viññāṇaṁ itipi → iti pi viññāṇam iti pi (pts) | aññaṁ → aññam (pts)Lygiai gi, vienuoliai, taip, tai, ką vadina protu, aumeniu, sąmone, tai dieną naktį kyla vienokiu, o išnyksta kitokiu.
Tatra, bhikkhave, sutavā ariyasāvako paṭiccasamuppādaṁyeva sādhukaṁ yoniso manasi karoti:
paṭiccasamuppādaṁyeva → paṭiccasamuppādaṁ yeva (bjt, pts) | paṭiccasamuppādaṁyeva → paṭiccasamuppādaññeva (th) | manasi karoti → manasikaroti (th)Čia, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys gerai išmintingai kreipia dėmesį į sąlygotąją kilmę:
‘iti imasmiṁ sati idaṁ hoti, imassuppādā idaṁ uppajjati;
imasmiṁ → pi imasmim (pts) | imassuppādā → imassup pādā (th) | idaṁ → idam (pts)„Šitam esant, tai esti: dėl šito kilimo, tai kyla.
imasmiṁ asati idaṁ na hoti, imassa nirodhā idaṁ nirujjhati—Šitam nesant, to nėra; dėl to baigties, tai baigia egzistuoti. O būtent,
yadidaṁ avijjāpaccayā saṅkhārā;
yadidaṁ → yad idam (pts)sąlygoti neišmanymo, vienuoliai, yra valingi veiksmai.
saṅkhārapaccayā viññāṇaṁ …pe…
saṅkhārapaccayā → saṅkhāra paccayā (th) | viññāṇaṁ → viññāṇam (pts)Sąlygota valingų veiksmų sąmonė …
evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hoti.
evametassa → evam etassa (pts)Šitaip atsiranda visas šis kančių kalnas.
Avijjāya tveva asesavirāganirodhā saṅkhāranirodho;
avijjāya tveva → avijjāyatveva (bjt)Dėl visiško neišmanymo išblėsimo ir baigties baigiasi valingi veiksmai.
saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho …pe…
saṅkhāranirodhā → saṅkharanirodhā (pts)Dėl valingų veiksmų baigties baigiasi sąmonė …
evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa nirodho hotī’ti.
hotīti → hoti (bj) | hotīti evaṁ → hoti evam (pts) | evametassa → evam etassa (pts)Šitaip baigiasi visas šis kančių kalnas.”
Evaṁ passaṁ, bhikkhave, sutavā ariyasāvako rūpasmimpi nibbindati, vedanāyapi nibbindati, saññāyapi nibbindati, saṅkhāresupi nibbindati, viññāṇasmimpi nibbindati;
passaṁ → S1-3 pahaṁ (pts note) | pi → Missing in S1-3 (pts note) | rūpasmimpi → rūpasmiṁpi (th) | saṅkhāresupi → saṅkhā resupi (th) | viññāṇasmimpi → viññāṇasmiṁpi (th) | evaṁ → evam (pts) | rūpasmimpi → rūpasmiṁ pi (pts) | vedanāyapi → vedanāya pi (pts) | saññāyapi → saññāya pi (pts) | saṅkhāresupi → saṅkhāresu pi (pts) | viññāṇasmimpi → viññāṇasmim pi (pts)Tai matydamas, vienuoliai, apmokytas tauriųjų mokinys nusivilia ir materialia forma, nusivilia ir jausmo tonu, nusivilia ir suvokimu, nusivilia ir proto dariniais, nusivilia ir sąmone.
nibbindaṁ virajjati, virāgā vimuccati, vimuttasmiṁ vimuttamiti ñāṇaṁ hoti.
vimuttamiti → B vimuttamhīti (pts note)Nusivylus išblėsta aistra. Išblėsus aistrai išsilaisvinama. Išsilaisvinus ateina žinojimas, kad yra išsilaisvinta.
‘Khīṇā jāti, vusitaṁ brahmacariyaṁ, kataṁ karaṇīyaṁ, nāparaṁ itthattāyā’ti pajānātī”ti.
pajānātīti → pajā nātīti (th) | khīṇā jāti → khīṇājāti (pts) | karaṇīyaṁ nāparaṁ → karaṇīyam nāparam (pts)Jis supranta, kad gimimai baigėsi, dvasinis gyvenimas nugyventas, kas turėjo būti padaryta, padaryta, daugiau užduočių nėra.”